NAUJI RELIGINĖS LAISVĖS SUVARŽYMAI
PAVERGTOJE LIETUVOJE
1966 metų gegužės mėn. 12 d. Lietuvos komunistinė valdžia paskelbė naujus baudžiamojo kodekso 143-jo straipsnio papildymus apie religinius kultus ir įsaką dėl administracinės atsakomybės už įstatymų apie religinius kultus pažeidimą. Šiuos nuostatus kurijos turėjo išsiuntinėti visiems kunigams.
Užsienio spaudoje tie įstatymų papildymai buvo aiškinami kaip religinės priespaudos sušvelninimas. Buvo paminėta tik viena tų papildymų pastraipa, kurioje sakoma, kad piliečio religinės pažiūros negali būti priežastimi jo pašalinimui iš darbo ar mokymo įstaigos ar priėmimui į darbą ar kitų kokių esminių piliečio teisių apribojimui. Bet komentatoriai visai nepaminėjo kitų įstatymo papildymų pastraipų, kurios labai suvaržo religinę laisvę ir skiria kalėjimo ir pinigines bausmes. Tai matyti iš viso paskelbto įstatymo papildymų teksto, kuris duodamas čia.
“LTSR Aukščiausios Tarybos ir Vyriausybės žiniose” (1966 metų gegužės mėn. 20 d., Nr. 14) yra atspausdinti tokie Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo įsakai:
Nr. 96 — Dėl atskirų papildymų Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso ir Lietuvos TSR baudžiamojo proceso kodekso 143-jame straipsnyje:
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas nutaria:
1. Papildyti Lietuvos TSR Baudžiamojo kodekso 143 straipsnį šio turinio antrąja dalimi:
Ta pati veikla, padaryta asmens, anksčiau teisto už įstatymų dėl bažnyčios atskyrimo nuo valstybės ir mokyklos — nuo bažnyčios pažeidimą, taip pat organizacinė veikla, kuria siekiama padaryti šią veiklą, baudžiama laisvės atėmimu iki trijų metų.
Nr. 97 — Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos nutarimas dėl Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 143-jo straipsnio taikymo
Ryšium su klausimais, kylančiais taikant Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 143 straipsnį, Lietuvos konstitucijos 31 straipsnio “c” punktu, nutaria:
Išaiškinti, kad įstatymų apie bažnyčios atskyrimą nuo valstybės ir mokyklos — nuo bažnyčios pažeidimų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 143 straipsnį, suprantama:
Priverstinis rinkliavų ir apmokestinimo ėmimas religinių organizacijų ir kulto tarnų naudai;
kreipimųsi, laiškų, lapelių ir kitokių dokumentų, raginančių nevykdyti įstatymų apie religinius kultus, gaminimas, turint tikslą juos masiškai platinti arba masinis jų platinimas ;
apgaulės veiksmų, turinčių tikslą kurstyti gyventojų masėse religinius prietarus, atlikimas;
religinių susirinkimų, eitynių ir kitų kulto apeigų, pažeidžiančių viešąją tvarką, organizavimas ir vykinimas;
nepilnamečių religinio mokymo užsiėmimų organizavimas ir sistemingas vykdymas, pažeidžiant įstatymų nustatytas taisykles;
atsisakymas priimti piliečius į darbą arba į mokymo įstaigą, atleidimas iš darbo arba pašalinimas iš mokymo įstaigos, atėmimas iš piliečių įstatymu numatytų lengvatų ir pirmenybių, taip pat tokie asmeniniai piliečių teisių apribojimai, daromi priklausomai nuo jų pažiūros į religiją.
Nr. 98 — Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo įsakas dėl administracinės atsakomybės už įstatų apie religinius kultus pažeidimą
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas nutaria:
Nustatyti, kad įstatymų apie religinius kultus pažeidimas, pasireiškiąs šiais veiksmais:
Religinių susivienijimų vadovų vengimas įregistruoti susivienijimus valdžios organuose;
įstatymais nustatytų taisyklių pažeidimas, organizuojant ir vykdant religinius susirinkimus, eitynes ir kitas kulto apeigas;
kulto tarnų ir religinių susivienijimų narių organizavimas ir vykdymas, vaikų ir jaunuolių specialių susirinkimų, taip pat darbo, literatūros ir kitokių ratelių ir grupių, neturinčių ryšio su kulto atlikimu, —
užtraukia baudą iki penkiasdešimt rublių, kurią skiria administracinės komisijos prie rajonų, miesto darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų.
J. Baltušis,
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas
S. Naujalis,
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo sekretorius
Vilnius, 1966 m. gegužės mšn. 12 d.
