LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ RYTŲ APYGARDOS SUVAŽIAVIMAS
LFB rytų apygardos suvažiavimas įvyko 1967 metų gegužės mėn. 27-28 dienomis Maspeth’e (New Yorko priemiestyje). Posėdžiai vyko Viešpaties Atsimainymo parapijos (prel. J. Balkūno) salėje. Suvažiavimą atidarė ir įvadinį žodį tarė dr. B. Radzivanas, LFB New Yorko sambūrio pirmininkas. Suvažiavimo darbo prezidiumą sudarė: J. Ardys ir M. Raugienė (Philadelphijos LFB sambūrio atstovai) ir V. Skladaitis (Watėrbury LFB sambūrio atstovas).
Paskaitos ir pranešimai. LFB Vyr. Tarybos pirm. dr. A. Damušis pradėjo savo pranešimą, mesdamas žvilgsnį į Amerikos gyvenimą bei visą aplinką, veikiančią mūsų išeiviją. Anot dr. A. Damušio, krašto gerbūvis užliūliuojąs mūsų visuomenę, ir ji pilnai nebejausianti tėvynės Lietuvos tragizmo. Jis pasidžiaugė, kad JAV-bių laisvės principas, nepripažįstąs kolonializmo, duodąs mums stiprų pagrindą vilčiai dėl Lietuvos laisvės. Jis ragino LF bičiulius suaktyvinti veiklą, pasirenkant darbui konkrečius uždavinius. Anot jo, vienu iš svarbiausių uždavinių — tai suradimas kelių į amerikiečių visuomenę ir jų institucijas, užpilant jas informacine medžiaga apie Lietuvą ir jos dabartinę padėtį. Dr. A. Damušis kvietė mūsų akademinį jaunimą parodyti šioje srityje visą savo sumanumą, išradingumą ir pilniausią iniciatyvą. Savo pranešime jis užsiminė ir apie bendravimą su pavergtaisiais lietuviais. Anot jo, toks mūsų kontaktas su pavergtaisiais būtinas ir jis turįs būti toks, kad patarnautų pavergtam broliui, bet kad nepakenktų nei jam, nei Lietuvos laisvės kovai.
LFB JAV-bių ir Kanados centro valdybos pirm. V. Galvydis savo pranešime suminėjo LFB vykdomus bei planuojamus darbus. LF bičiuliai esą labai aktyviai įsijungę į visą lietuviškąją veiklą. Anot V. Galvydžio, ryškiausiu pavyzdžiu esąs minėtinas L. Valiukas, Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininkas, savo vadovaujamu vienetu atsiekęs didelių laimėjimų politiniame darbe. Jis akcentavo, kad, tik būdami stipriai organizuoti, galėsime tikrai pilnai pajudėti lietuviškos veiklos baruose.
Romas Kezys, atstovaująs frontininkams VLIK-e, pradėjo pranešimą, prisipažindamas, kad praeityje tos institucijos adresu esąs pasakęs ne vieną kritišką žodį. Jo nuomonė VL IK-o atžvilgiu esanti visai pasikeitusi. Anot jo, VLIK-as esąs vertas visų lietuvių pilnos paramos, nes ta institucija atliekanti didelį darbą. VLI K-as galėtų žymiai daugiau padaryti, jei tik lietuviai paremtų jį didesnėmis aukomis. Anot R. Kezio, VLIK-o naujasis pirm. dr. K. Valiūnas esąs geras tos institucijos vadovas. Paskutiniu metu nemažą problemą sudarąs ir vadinamasis bendravimas su kraštu. Ne vienu atveju esą sunku atskirti gerą lietuvį nuo okupanto tarno. Esą nelengva surasti tikslų atsakymą į kylančias tuo klausimu problemas. Davė ir šį pavyzdį: Marius Katiliškis planuojąs išleisti knygą okupuotoje Lietuvoje. Koks turėtų būti mūsų nusistatymas šiuo ir kitais panašiais klausimais ?
Dr. A. Damušio, V. Galvydžio ir R. Kezio pranešimai iššaukė labai gyvas diskusijas. Jose dalyvavo patys pranešėjai ir šie bičiuliai — J. Šlepetys, B. Raugas, dr. B. Radzivanas, V. Maželis, A. Pocius, A. Balsys, J. Pažemėnas ir kit.
Prof. J. Brazaitis, susumuodamas pranešimuose bei diskusijose keltas mintis, pasidžiaugė visų suvažiavusiųjų gyvu reagavimu į kiekvienam lietuviui taip artimus klausimus. Jis teigė, kad netolimoje ateityje esą galima laukti iš sovietų sustiprintos akcijos: jie ieškosią būdų Lietuvos įkorporavimo pripažinimui; jie stengsiąsį intensyviau skaldyti mūsų išeiviją; stiprinsią idėjinę infiltraciją. Jis toliau paminėjo, kad sovietai yra anksčiau bandę mūsų išeiviją apjuodinti taip vadinamųjų “karo nusikaltėlių” iššifravimu. Čia sovietams nepavykę; dabar jie iešką naujų būdų veiklesnius laisvojo pasaulio lietuvius suminti į purvą. Jis su apgailestavimu pareiškė, kad ne vienas lietuvis nueinąs nesąmoningai talkinti sovietams. Anot J. Brazaičio, sovietai dedą visas pastangas įnešti į mūsų tarpą kiek galima daugiau nesantaikos. Išeiviją jis suskirstė į tris grupes: kovotojus už Lietuvos laisvę, lietuvybės išlaikymo idėjos propaguotojus ir miegančius brolius. Pastarieji, anot jo, sudarą daugumą. Prof. J. Brazaitis baigė savo pastabas, skatindamas bičiulius ir toliau būti mūsų gyvenimo šviesa.
Pamaldos. Sekmadienį prel. J. Balkūno bažnyčioje kun. J. Pakalniškis atnašavo mišias už žuvusius ir mirusius Lietuvos partizanus ir LF bičiulius, o reikšmingą pamokslą pasakė parapijos šeimininkas prel. J. Balkonas. Po pamaldų parapijos salėje pirmoji posėdžio dalis buvo skirta partizanų pagerbimui.
Vaišės ir knygų pristatymas. Po pirmos dienos suvažiavimo posėdžių įvyko vaišės. Jų metu rašytojas ir bičiulis P. Jurkus pristatė naujas knygas: V. Ramojaus “Kritusiems už laisvę”, Alės Rūtos "Žemės šauksmas” ir Mykolo Vilties “Neparašyti laiškai”.
Dr. J. Kazicko paskaita. LFB Vyr. Tarybos buv. pirmininkas dr. J. Kazickais paskutiniame suvažiavimo posėdyje skaitė įdomią paskaitą Lietuvos ateities klausimais bei problemomis. Savo paskaitoje išanalizavo dabarties politinę situaciją globaline prasme ir įtikinančiai ėjo prie prielaidų dėl Lietuvos laisvės. Jis net padarė tokį teigimą: “...Ir Lietuvos komunistų dauguma, balsuodami šiandien, pasisakytų už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą.”
Žymesni svečiai. Posėdžiuose ir suvažiavimo parengimuose dalyvavo: VLIK-o pirm. dr. K. Valiūnas, LLK-to pirm. V. Sidzikauskas, Lietuvos konsulai (New Yorke) V. Stašinskas ir A. Simutis, Lietuvos pasiuntinybės patarėjas Washingtone dr. S. Bačkis, prel. J. Balkūnas ir kit.
Sudaryta LFB rytinės apygardos nauja valdyba, į kurią įeina krašto rytinio pakraščio sambūrių pirmininkai. Apygardai šiais veiklos metais vadovaus inž. J. Ardys.
B. Raugas
