NAUJOS KNYGOS
LAIKAS, APŠVIESTAS IDEALŲ
Juozas Girnius. IDEALAS IR LAIKAS. Viršelis ir meniška priežiūra dail. R. Laniausko. Kalbą tikrino L. Dambriūnas. “Ateities” leidinys. Spaudė “Draugo” spaustuvė. 238 pusi. Kaina 4.00 dol.
Dr. Juozas Girnius, susitelkęs i laiko problemų svarstymą, praėjusių penkerių metų laikotarpyje lietuvių visuomenei davė tris pirmaeilius veikalus. “Tauta ir tautinė ištikimybė”, kurią vienas kritikas taikliai pavadino lietuvių išeivijos evangelija, išleista 1961 metais, paliks aktuali tol, kol pasaulyje bus tautine gyvybe susirūpinusių lietuvių išeivių. Veikalas parašytas specialiai lietuviams, bet jį išsivertė į savo kalbą ir broliai latviai. “Tauta ir tautinė ištikimybė” latviuose susilaukė didelio pasisekimo ir įvertinimo.
“Žmogus be Dievo” veikalas, išleistas 1964 metais, prof. dr. A. Maceinos žodžiais, “iš tikro yra lietuviškasis įnašas į šios antautinės problemos (t.y. bedievybės — J.K.) sprendimą; įnašas savo apimtimi, gilumu ir originalumu atsistojęs visų kitų man žinomų šios rūšies veikalų priekyje” ("Aidai”, 1965 metų Nr. 10). Kritikų nuomone, šis veikalas turėtų būti išverstas į didžiąsias pasaulio kalbas.
1966 metų pabaigoje pasirodė nauja dr. Juozo Girniaus knyga, “Idealas ir laikas”. Jis čia kelia aktualiąsias lietuviškos išeivijos, ypač kryžkelėje atsistojusio lietuviškojo jaunimo problemas, apšviesdamas jas idealų šviesa. Nors knyga pirmiausia kreipiasi į ateitininkus, tačiau, kaip įvade pats autorius sako, jis pats “savo knygos nelaiko tik ateitininkiška knyga. Daug joje keliamų rūpesčių yra bendri visiems.” (10 p.)
Su didžiu talentu ir nuostabia įžvalgumo jėga autorius laiko savo žvilgsnį įsmeigęs į laiko realybę, nežalodamas jos nei optimistinėmis nei pesimistinėmis fantazijomis, o siekdamas suprasti ją priežastinėje ir pasekminėje slinkties amplitudėje ir supratęs, ne būtinai priimti, bet dažniau atgaivinti ją "krikščioniškumo, lietuviškumo ir apskritai žmogiškumo” idealų šilumoje.
Nutautėjimo, sumaterialėjimo ar nuinteligentėjimo keliu pasinešusi išeivijos dalis vengia principinių klausimų, ir jų vengia vien todėl, kad nereikėtų į juos atsakyti ir sudrumsti savo sąžinių. “Idealo ir laiko” autorius tiesiog ieškote ieško tokių degančių klausimų ir su nemažesniu degimu juos narplioja moralės, tautinės ištikimybės ir apskritai žmogiškumo dimensijose.
Jau keli dešimtmečiai dirbdamas su jaunimu, dr. J. Girnius dideliu pastabumu prieina prie dabartinio, pirmiausia JAV-bių lietuvių jaunimo problemų. Į tradicines ateitininkų ir aplamai lietuvių jaunimo problemas — katalikiškumą, lietuviškumą, visuomeniškumą, inteligentiškumą — autorius įjungia ir vad. “laiko problemas”, kurios mūsų jaunimui nei savitos, nei originalios. Pav., po Vatikano II-jo susirinkimo Amerikoje ir kai kur Europoje iškilo katalikų -radikalų sąjūdis, kuris buvo persimetęs ir į dalį mūsų katalikiško jaunimo. Logine minties slinktimi ir gyvenimo pavyzdžiais dr. J. Girnius įtikinančiai įrodo, kad “ekstremistinis radikalizmas savo mintimi lieka utopinis”, o “savo forma yra būdingas aistringu negatyvizmu” (33 p.).
Prieš 2-3 metus mūsuose buvo aktualinamas “kovos už negrų teises” klausimas, net jam aukojant lietuviškuosius interesus. “Kovotojai” visą kovą vedė spaudoje ir lietuviškuose susirinkimuose. Knygos autorius tiems kovotojams davė tokį patarimą: “Iš jaunų žmonių laukiama ryžties ir drąsos ne žodžiais, o veikla” (91 p.). Kad tai buvo tik laiko ligos simptomas, liudija ir tai, kad šiandien tie visi “kovotojai” jau yra išnykę. O iš tikro reikėtų jaunų idealistinių lietuvių apaštalų negrų visuomenės tarpe. Deja, tokių neatsiranda.
Versdami puslapį po puslapio, sutiksime patraukliu stiliumi visą eilę kitų problemų, kurias autorius sprendžia nepataikaudamas nei kairei nei dešinei, nei konservatyviam nei liberaliam ekstremizmui, nei senimui nei jaunimui. Sąžiningai ieškoma atsakymų “moralinio jautrumo”, tolerancijos, pasaulėžiūros, idealizmo, vienybės ir daugeliui kitų klausimų. Nepraeinama ir pro tokį kontraversinį klausimą, kaip frontininkų—krikščionių demokratų santykiai.
“Idealas ir laikas” yra laiko knyga, ir kas liks jos neperskaitęs, bus atsilikęs laike.
Pristatydami “Idealą ir laiką”, suminėjome ir kitus du dr. J. Girniaus veikalus. Jie visi priklauso į ilgai aktualiomis išliekančių knygų kategoriją. Jie nepasitenkina viena ar keliomis “valdiškomis” recenzijomis, bet metai iš metų prisimenami pokalbiuose, paskaitose, studijose, cituojami spaudoje. Ir jų laidos greitai išparduodamos.
Šia proga drįstama pasiūlyti tokią sugestiją: Lietuvių Fondas kasmet turėtų skirti 1000 dolerių iškiliausiai tų metų knygai. Teisė tą knygą parinkti turėtų būti atiduota į LF narių rankas. Tuo būdu ne tik Fondo nariai tam tikra prasme būtų įjungti į aktyvią Fondo veiklą, bet sąmoningos visuomenės (tokiais LF narius laikome) balsu išskirtinai atžymėti kūrybingieji mūsų autoriai. Iki šiol išskirtinas dėmesys rodomas tik grožinei literatūrai. Bet vargu tai yra teisinga. J. K.
