SEPTINTOJI JAV IR KANADOS LFB STUDIJŲ IR POILSIO SAVAITĖ

Ši septintoji studijų ir poilsio savaitė įvyko 1963 metų rugpiūčio 18-24 dienomis tėvų pranciškonų vienuolyne, Kennebunkporte, Maine. Ją organizavo Komitetas Niujorke: Baltrušaitienė, Dumbrytė, Kregždys, Kudžma, Maželis. Savaitės tema: Tautinė vienybė. Ši tema buvo parinkta dėl to, kad sausio mėnesį Niujorke LFB suorganizuotas sąskrydis tautinės vienybės tema buvo labai sėkmingas, bet neviskas dar buvo galutinai išdiskutuota.

Kalba J. Girnius, šalia jo sėdi A. Klimas

Savaitė prasidėjo jau sekmadienį, rugpiūčio 18 dieną, tačiau dar nedaug bičiulių buvo suvažiavusių, tai tik buvo kiek pasitarta, bet daugiausia buvo ilsėtasi. Mat, taip jau susiklostė dalykai, kad nė vienas vyras iš organizacinio komiteto negalėjo atvykti. Reikia pagirti komiteto moteriškes, kurios atvyko laiku ir visą laiką sąžiningai dirbo savo darbus.

Pirmadienis buvo labai gražus, saulėtas, net karštas. Pamažu pradėjo rodytis daugiau bičiulių: dr. Majauskas net iš Detroito atvažiavo su sūnumi. Pirmadienio vakare įvyko ilgesnis jau susirinkusiųjų bičiulių posėdis, ir, visų remiamas prie sienos, visą savaitės lakstymą ir triūsą — o jo, kaip visi žinome, būna apsčiai — apsiėmė paimti ant savo pečių LFB Rytų rajono pirmininkas dr. Bronius Radzivanas, visiems “eiliniams” kareiviams iškilmingai pasižadėjus jam visokeriopai padėti.

Nuo antradienio, palaikoma tvirtų ir energingų dr. Radzivano pečių, studijų savaitė prasidėjo jau kaip reikiant.

Taigi, oficialiai šios savaitės studijinė dalis prasidėjo antradienį, rugpiūčio 20 dieną 7 v. v. tėvų pranciškonų vienuolyno bibliotekoje. Kadangi buvo nemaža atostogaujančių ir nebičiulių, tai biblioteka kas vakaras būdavo pilna, net lauke buvo sėdima.

Studijinę dalį pradėjo dr. Radzivanas, pakviesdamas pirmuoju prabilti diplomatą min. dr. Stasį Bačkį. Dr. Bačkis, vienas iš nedaugelio mums likusių Lietuvos suverenumo nešiotojų, buvo sutiktas labai šiltai. Jo žodis buvo trumpas, bet širdingas ir prasmingas. Po dr. Bačkio įdomią paskaitą skaitė bič. Vytautas Vaitiekūnas. Jo paskaita lietė padėtį Lietuvoje. Nors daugelis jau šį bei tą buvo spaudoje skaitę, bet gerai, metodiškai paruošta paskaita iššaukė daug klausimų ir diskusijų, kurie, ir posėdžiui oficialiai pasibaigus, grupelėmis buvo tęsiami po gražiu Maine dangumi, blyksint žvakių spalvoms ši lietuviškų paminklu vienuolyno soduose ir pievose.

Trečiadienio vakaro diskusijos buvo skirtos išdiskutuoti tautinei vienybei jos politinės vienybės aspekte. Pagrindinis referentas buvo Vytautas Vaitiekūnas.

V. Vaitiekūnas pranešė, kad Niujorke vykstą geri dalykai, kad esą pagaliau vilties susitarti visais kebliais klausimais, taigi, kol dar neviskas baigta, jis į smulkmenas nesileido. Šitas pranešimas buvo sutiktas labai entuziastingai. Dėl ryšių su tėvyne, nubrėžęs pagrindinius principus, t. y., kad jokiu budu negalima leistis į jokius ryšius su okupantu ir jo pakalikais pavergtoje Lietuvoje, tačiau reikią palaikyti asmeniškus ryšius su giminėmis, pažįstamais ir draugais, V. Vaitiekūnas paliko visiems šiuo klausimu pasisakyti. Prof. Vasaitis savo koreferate gražiai ir vaizdžiai referantą papildė. Diskusijos buvo gana ilgos ir karštos, tačiau vienu klausimu visi sutiko: bendradarbiavimas gali būti tik su giminėmis ir pažįstamais grynai asmeniškoje plotmėje.

Visas ketvirtadienis buvo skirtas pagerbti mūsų laisvės kovotojams — partizanams. Iš ryto 8 v. visi studijų savaitės dalyviai su šeimomis ir kartu su čia stovyklaujančiais moksleiviais ateitininkais dalyvavo iškilmingame vėliavos pakėlime, o paskui išklausė šv. mišias už žuvusius partizanus. Labai jautrų pamokslą apie pasiaukojimo prasmę pasakė kun. Jonas Pakalniškis, kuris taip pat ir atnašavo šv. mišias.

Ketvirtadienio vakare bič. Antanas Mažiulis skaitė gerai paruoštą paskaitą apie 1863 metų sukilimą, kartu labai įdomiai išvesdamas paraleles tarp 1863 metų sukilimo ir 1941 metų sukilimo. Šioje paskaitoje buvo sukaupta labai daug niekur negirdėtos medžiagos, kurias bič. Mažiulis sulasė iš sukilime dalyvavusių memuarų, laiškų, dokumentų ir pan.

Tuojau po šios paskaitos visi dalyviai, dar prisidėjus kai kam iš jaunimo, su žvakelėmis rankose, giedodami “Dievas mūsų prieglauda ir stiprybė”, pamažu pajudėjo iš vienuolyno bibliotekos, pro lietuvišką kryžių link Liurdo grotos, kuri pastatyta iš milžinišku akmenų lietuviškos koplytėlės formoje, tvaksint spalvingų lempų šviesai, kun. Kęstutis Balčys paskaitė maldą už Tėvynę. Toliau dr. Girnius sujaudino visų širdis savo giliu žodžiu apie aukos ir mirties prasmę. Visai procesijai pajudėjus toliau, visi dalyviai, susibūrę į ratą, dar padainavo partizanų dainų. Visų akyse spindėjo ašaros, ypatingai kai pasigirdo laisvės kovotojų daina "Stovėjau parimus. .

Penktadienio vakaras buvo skirtas kultūrinės vienybės ir kartų vienybės problemoms gvildenti. Pagrindinis referentas kult. dalyje buvo dr. Juozas Girnius, o koreferentai: dr. Antanas Salys ir dr. Antanas Klimas. Dr. Girnius pabrėžė, kad kultūrinis gyvenimas turįs būti įvairus, spalvingas, bet visi kultūrininkai turį išlaikyti pagarbą žmogui. Žodis turįs būti visuomet švarus, net jeigu jis yra ir aštrus. Reikią būti kiek galima objektyviam, reikią nesugeneralizuoti vieno kurios grupės nario išsišokimo ar pan. visai jo grupei.

Prof. A. Salys kalbėjo apie PLB Kultūros Tarybos pastangas vienybės kryptimi, apie Lituanistikos Instituto tolimesnė veiklą. Dr. Klimas beveik su patosu pasisakė už besąlyginį Lietuvių Fondo rėmimą, kadangi tai vienintelė institucija, kuri praktiškai pajėgia sukaupti kapitalą, Jis taip pat nusiskundė, kad jaunieji lietuviai akademikai lyg ir primirštami mūsų senesniųjų kultūros vadovų. Po "prakalbų" vyko jautrios ir karštos diskusijos.

Antrojoje penktadienio vakaro dalyje girdėjome diskusijas apie kartų vienybę. Čia pagrindinis kalbėtojas buvo dr. Antanas Musteikis, o koreferentai: Jūra Gailiušytė, inž. Juozas Rygelis ir dr. Jurkus. Dr. Musteikis, nurodęs patirties davinius, pažymėjo, kad negalime laukti mūsų vaikų būti visai tokiais, vad. "šimtaprocentiniais” lietuviais kaip kad mes esame, kad gal reikėtų būti truputį kuklesniais su savo norais. Svarbiausias akstinas lietuvybei jauniausioje kartoje išlaikyti būtų gal mūsų lietuviškos kultūros dvasinio pranašumo akcentavimas jaunimui suprantamais ir neįkyriais metodais. Pagr. prelegentą gerai papildė inž. Rygelis, dr. Jurkus ir Jūra Gailiušytė. Gailiušytė labai gražiai susumavo pagrindinę priežastį, kodėl ji, jau čia Amerikoje baigusi mokslus, pasiliko aiškia lietuvaitė. Ji tai išreiškė maždaug taip: "Jeigu tėveliai nebūtų varę manęs į visokius lietuviškus parengimus ir organizacijas, tai ir nebūčiau dabar tokia lietuvaitė”.

Penktadienio popietę visiems atostogaujantiems buvo parodyta filmą — judamieji paveikslai, kuriuos paruošė Niujorko bičiuliai, apie Lietuvos partizanus.

Į galą savaitės jau buvo privažiavę apie 30 bičiulių. Broliai Mališkos atvyko net iš Montrealio, LFB CV pirmininkas dr. Kazys Ambrozaitis atskrido iš Čikagos, atvyko bičiuliai iš Bostono, Providence, Hartfordo, New Haveno, Worcesterio, Toronto, Ročesterio, Buffalo ir t. t.

Šeštadienio rytą įvyko bičiulių susirinkimas, kuriam pirmininkavo CV pirmininkas dr. Kazys Ambrozaitis. Buvo apsvarstyti daugelis reikalų, ypatingai kitos vasaros studijų ir poilsio savaitės reikalai, taip pat Į Laisvę problemos, Į Laisvę Fondo reikalai ir kiti.

Šeštadienio vakare įvyko iškilmingas Putino 70 metų minėjimas. Labai įdomią paskaitą skaitė poetas Stasys Santvaras, kuris papasakojo apie savo paties susitikimus su Putinu ir kruopščiai įvertino Putino poezijos ir kitų jo veikalų reikšmę mūsų literatūriniam gyvenimui. Putino poezijos padeklamavo moksleivės Masilionytė ir Sandanavičiūtė.

Vėliau šeštadienio vakare įvyko iškilmingas ir gyvas pobūvis, kuriame dalyvavo visi bičiuliai su šeimomis ir bčiulių bčiuliai. Ypatingai malonu buvo matyti prof. dr. Salį su ponia, poetą Stasį Santvarą, dr. Bronių Baškį ir inž. Česlovą Mickūną su poniomis, taip pat dr. Masilionienę iš Dayton, ir kitus.

Poetas Stasys Santvaras paskaitė kelis savo naujausius eilėraščius, kun. Kęstutis Balčys padainavo solo, o taip pat pasirodė ir Kennebunkporto Uodas. Jį redagavo dr. Majauskas, Pocius ir Klimas. Kadangi nebuvo "amžinojo” trio, tai bič. Rastoms iš Providence labai gražiai padainavo kupletus su dr. Majausku. Kitas įvairias Uodo dalis paskaitė Pocius ir Klimas. Kliuvo kai kam storiau, kai kam ploniau, bet visi juokėsi iki ašarų,

Po visų tų linksmybių buvo smagiai pasišokta ir padainuota...

Apskritai paėmus, savaitė praėjo labai gerai: puikus oras, puikus lietuviškas pranciškonų dvaras, labai geras puikių šeimininkių maistas, įdomūs pašnekesiai tarp seniai nesimačiusių bičiulių ir bičiulių bičiulių... Tėvas Jonas Dyburys visus širdingai sutiko, patalpino, maitino, prižiūrėjo. Prie kiekvieno stalo valgykloje susidarė bičiuliškos grupės, kiekviena diena darėsi vis įdomesnė, vis daugiau bičiulių ir bičiulių bičiulių pradedant suplaukt iš plačiųjų Amerikos ir Kanados žemių.

Nenoriai skirstėsi visi sekmadienį, negalėdami taip greitai atsiplėšti nuo gražiosios tėvų pranciškonų sodybos, visų ausyse tebeskambant pagrindiniam posmui:

Čia žuvėdra ir daina,

Čia ir vėžio sportas,

Mūsų meilė amžina Kennebunkoportas.

Kad viskas gerai ėjosi, reikia padėkoti nenuilstamam dr. Radzivanui, jo padėjėjoms p. Baltrušaitienei, p. Dumbrytei ir kit. Bendrai org. dar-bet talkino dr. Majauskas, dr. Am-brozaitis, dr. Jurkus, dr. Musteikis ir kiti bičiuliai, kuriuos dabar sunku beišvardinti.