Vieninga politinio darbo vadovybė

ŽODIS FRONTO SIMPOSIUME TAUTINĖS VIENYBĖS TEMA

Vytautas Volertas

TIKSLAI

Neabejotina, kad ne tik visi politiniai vienetai, bet ir pavieniai lietuviai emigracijoje, neužkrėsti egoizmo, nepapirkti ir psichiniai nepasimetę šiandieniniuose politiniuose tiksluose sutaria. Negalima niekam primesti, kad būtų ieškoma ko nors kito, kaip savarankiškai besitvarkančios Lietuvos laisvų Europos kraštų tarpe arba Jungtinių Europos Valstybių šeimoje. Ir ne tik politiniai darbai šion pusėn veda. Net kultūrinis gyvenimas, lituanistinis auklėjimas, visų sričių kūryba iki šiol sąmoningai ir nesąmoningai paskatos randa neprarastoje viltyje, kad kada nors peržengsime Atlantą, kojas atremdami į laisvą, lietuvišką žemę.

PRIEMONĖS

Politinių vienetų priemonės, tiesa, skiriasi, Jos tyčiomis pasirenkamos kitokios Talkoje, kaip ALT’oj ar VLIK’e, kad nebūtų paralelizmo. Antra, jos priklauso nuo aplinkos. Lietuvių Studentų Sąjungai yra parankiausios parodos universitetuose (taip pat politiniai ne tuščios pastangos! ), Lietuvių Bendruomenės apylinkėms naudingiau veikti vietinę amerikiečių visuomenę kur nors Philadelphijoje per televiziją, radiją, spaudą. Los angeliečiai susirado rezoliucijų kelią. ALT’a gal visai teisingai tvirtina, kad jos daugiausiai klauso senatoriai. VLIK'as orientuojasi už JAV ribų, o sąmoningas lietuvis fabrike stengiasi savo rūpestį skiepinti šalimais dirbančiam juodaodžiui.

Visos priemonės, iki šiol naudotos, buvo geros. Tiesa, vienos jų pasirodė veiksmingesnės už kitas, nors iš anksto gal ir nebuvo galima numatyti, kas riebesnę naudą atneš. Iš antros pusės, priemonė turi būti parenkama pagal atmosferą, aplinką ir net pagal ja besinaudojančio nuotaikas ir pajėgumą.

VADOVYBĖ

Sunku išvardinti politinį darbą atliekančius veiksnius, nes būtų neteisinga jais nelaikyti veiklesnio Studentų Sąjungos skyriaus ar aktyvesnės LB apylinkės valdybos. Ir nereikia stengtis užslopinti tuos vienetus, kurie pastangų veltui neeikvoja, paralelizme neskęsta, bet triūsiasi ten, kur kiti ir norėdami neprieitų. Tačiau vienos vadovybės trūksta. Ji būtina dėl to, kad neliktų darbų, prie kurių niekas piršto nepriliečia; kad, kuriame nors krašte susidarius nelauktai palankioms sąlygoms, jos būtų pilnai išnaudojamos, siunčiant ten pagalbos ir patarimų; kad, esant reikalui, atsirastų, kas kalba mūsų visų vardu.

Politinė vadovybė turi būti tvirta, energinga, apžvalgi ir besinaudojanti bent daugumos pritarimu. Šiuo laiku oficialūs komitetų vardų sutrumpinimai šių savybių nustoję.

Kaip suktis, kad dabartinėje aplinkoje pageidaujamą politinę vadovybę sudarytume? Nors įmanoma, tačiau bus gana sunku, jei naudosime ankstesnius būdus. Įvykęs lietuviškos visuomenės persiorientavimas rodo kiton pusėn, negu mes kreipiame savo akis. Anksčiau socialdemokratas mums atsidavė tuo pačiu tvaiku, kaip ir komunistas. Krikščioniui demokratui tautininkų vyriausybės Lietuvoje įvesti varžtai ilgai neleido kartėlio nuo širdies nuplauti. Tautininkai aplink žvalgėsi su baime, kad jų iš valdžios neiškeltų. Šiandien aštrumų tiek nėra, ypač jei nesimaišo žmonės, kurie juos palaikė. Jaunesnioji karta net visai jų nepastebi ir dažnai nesusigaudo, kuri lietuvių politinė grupė jiems asmeniškai palankesnė. Artimoje ateityje visuomenė, greičiausiai, susirikuios į tris pagrindinius būrius:    krikščionių demokratų ir frontininkų junginys, kažkas panašaus į tautininkus, tačiau be diktatūrinių užmačių, ir visi kiti, daugumoje kraštutiniai liberalai bei anarchistinių ir egoistinių nuotaikų žmonės.

Kam šis galvojimas atrodys logišku, tasai stebėsis, jei politinio darbo vadovybei energiją bandysime koncentruoti vien tik politinių grupių ir rezistencinių ar teritorinių sąjūdžių kanalais. Pirmiausia, šiuo keliu energijos nesukaupsime, nes daugelis grupių jos neturi, arba ji diena iš dienos mažėja. Antra, daugumos pasitikėjimo nesusilauksim, nes stambi visuomenės dalis nesijaus atstovaujama.

Žinoma, negalima laidoti gyvųjų, bet taip pat nelauktina sunkių darbų iš ligonių. Pirma reikia šokti sergantį gydyti arba jo vieton naują darbininką surasti, ir tik tada jam uždaviniai patikėti.

Ar būtų įmanoma atgriebti jėgas VLIK’ui, jei, pavyzdžiui, Frontas ir Talka jan atgal įsijungtų?

Šios dvi grupės — kiti sekantį tvirtinimą priims nemaloniai — iki dabar stebuklų neparodė, nors sumanumo ir jėgos jose yra. Nesinorėtų taip pat sutikti, kad, Talkos žmonių užsiminimais, daugiau politinėje srityje negalima nuveikti, kiek dabar padaryta. Kad Frontas ir Talka VLIK’e nedalyvauja, nuostolis yra didelis. VLIK’an grįžę, jie padėtį kiek pagerintų. Tačiau ar šis Fronto ir Talkos ryžtas būtų pačia geriausia išeitimi, ne vienas abejojame.

BENDRUOMENINIS KELIAS

Ar ne protingiausia būtų žvelgti Lietuvių Bendruomenės pusėn? Po daugelio nuoširdžių, tačiau bevaisių, pastangų ALT’os ir VLIK’o kryptimi, man atrodo, kad Bendruomenę pats laikas šia linkme stumia.

Kokios naudos susilauktume?

Pirmiausia, LB apylinkės taptų dar nuoširdesnėmis talkininkėmis šioje srityje, nes nereikėtų svarstyti, kada bendradarbiauti su VLIK’u, kada su ALT’a ir kada su LB centro valdyba. O LB apylinkių politinėje kovoje nustoti negalima. Antra: atkristų klausimas, kas polinėje srityje jau dirba, kas nori joje triūstis, bet nėra vertas, kas atstovaujamas, kas ne. Trečia: palengvėtų vadovybėje aktyvią talkininkų suradimas. Pagaliau išnyktų maišatis aukų rinkime, kuri kaskart didėja.

Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas galėtų likti, gal net su dauguma tų pačių pajėgių žmonių, tačiau jį sudarytų ne politiniai susigrupavimai skyrimu, bet Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, asmenis išrenkant visuotinu balsavimu arba Pasaulio Lietuvių Seimo metu. Amerikos Lietuvių Taryba priklausytų JAV Lietuvių bendruomenei, taip pat renkamai visuotiniai arba JAV LB Tarybos. Kiti kraštai, jei rastų reikalinga, galėtų sudaryti panašius vienetus, kaip mūsų ALT'a, o jų darbus koordinuotų naujas VLIK'as ar PLB.

Šis siūlymas, bent dabar, nebus visuomenės su entuziazmu priimtas, tačiau su laiku būsime priversti prie panašios struktūros prieiti. Kad procesą pagreitintume ir mažiau nuostolių susilauktume, pagrindiniu tikslu šiuo metu laikykime LB ugdymą. Siūlyčiau Frontui ir Talkai neeikvoti jėgų kitiems darbams, kartais svarbiems, kartais visai neryškiems, bet jas atiduoti Bendruomenei. Nei ALT’os, nei Tautinės Sąjungos ar Talkos, nei Fronto skyriai, atskirai judėdami, visuomenės provincijose tiek nesukoncentruos, kaip LB apylinkės.

Antrasis uždavinys — rimtai žvalgytis, kaip dabartinį politinio darbo vairavimą tvarkingai ir be skausmo pervesti Bendruomenės žinion. Nereikėtų skubėti, kad nuostolingai nesugriūtų sienos, kurios dabar laikosi ir ateityje bus naudingos. Savo laiku, po Vašingtono įvykių, buvo siūlyta, kad ALT’a vadovybėn įsileistų bent pusę narių iš LB. Tuo keliu klausimas Taryboje būtų rišamas palaipsniui. Kaip žinote, reikalai išsisprendė kitaip, be naudos, ir abejotina, kad prie dabartinių sąlygų LB stengsis Tarybon įstoti. VLIK’e, regis, šis kelias nebandytas. Ar čia susilauksime tiek atkaklumo, kaip ALT’e, nežinau. Gal šios institucijos žmonės sutiktų, kad pusė vadovybės būtų LB rinkimais atvesta, o antroji ateitų iš politinių sambūrių, kurie šiame darbe dar pajėgia ar nori dalyvauti.

Prie PLB yra sukurta labai nedrąsi Politinė Komisija. Greičiausiai, ji nieko nėra dariusi. Mano manymu, ji turėtų bandyti dėl šio susitarimo kalbėtis su VLIK’u. Jei nepavyktų, ši politinė komisija, turėdama tvirtą užnugarį pajėgiose LB apylinkėse ir kraštų tarybose, imtųsi darbo nepriklausomai nuo VLIK’o ir ALT’os, kai šios institucijos nepajėgtų savo pareigų atlikti.

LB yra vienintelė vieta pajėgiai politinio darbo vadovybei. Tačiau ji pati turi pasidaryti pagrindiniu mūsų veiklos dėmesiu.

Prof. dr. Antanas Maceina žiemos semestre skaito du kursus — sovietinę religijos filosofiją (2 vai.) ir Žmogaus puolimą ir prisikėlimą Dostojevskio kūryboje (2 vai.). Be to, paskutiniu laiku profesorius yra skaitęs paskaitų: Lingen (Ems) — Ar tikėjimas Rusijoj miręs? Coburge, kat. marksizmo tyrinėtojų suvažiavime — Žmogus, kaip pagrindas marksizmo kritikai. Bochume evangelikų akademijoj — Ateizmas, kaip “išlaisvinto žmogaus” gyvenimo būdas.

Netrukus pasirodys du prof. Antano Maceinos veikalai: Studien zur Russichen Religionsphilosophie, kurią išleidžia Arbeitsgemeinschaft fuer Ostforschung (Muensterio universitete) ir Niekšybės paslaptis pasirodys lietuviškai. Išleidžia Ateitininkų Federacijos knygų leidykla.