Plataus masto studijų savaite Vokietijoj

Alina Grinienė IX Studijų Savaitėje Koenigsteine, paskaitų salėje pertraukos metu.

Foto kun. Kezio, S.J.

DARBAI IR IDĖJOS

Mečys Musteikis

INICIATORIAI SAVAITĖS RENGĖJAIS PAKVIETĖ VOKIETIJOS ATEITININKUS, VYRESNIUOSIUS SKAUTUS - SKAUTES IR LIETUVIŲ STUDENTŲ SĄJUNGĄ VOKIETIJOJ

IX Studijų Savaitė Vokietijoje įvyko rugpjūčio 21-28 dienomis, Koenigsteine, netoli Frankfurto. Joje dalyvavo apie 130 dalyvių (didelė dalis — jaunimas) iš 10 valstybių: Amerikos, Anglijos, Austrijos, Belgijos, Italijos, Olandijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos ir Vakarų Vokietijos.

Tai pirmoji tokio plataus pobūdžio Savaitė. Jos iniciatoriai — Europos LFB Savaitės rengėjais pakvietė ir eilę organizacijų: Vokietijos ateitininkus (sendraugius ir studentus), vyresniuosius skautus — skautes ir Lietuvių Studentų Sąjungą Vokietijoje. Savaitę globoti paprašė Vokietijos Liet. Bendruomenės Valdybą. Šie visi susigrupavimai kartu šių metų Stud. Savaitę pravedė labai sutartinai. Stud. Savaitės moderatoriumi buvo prof. A. Maceina, nešęs pačią sunkiausią naštą. Labai daug darbo įdėjo ir techniškieji vadovai — Alina Grinienė ir kun. dr. J. Aviža.

Platus žvilgsnis į lietuvių kultūrą

Šioje Savaitėje išnagrinėta Rytų Europos etnografinis, politinis, religinis ir kultūrinis susidėstymas. Su Rytų Europos likimu tampriai siejasi ir Lietuvos praeitis, dabartis ir ateitis. Šitų visų klausimų sąlytyje plačiai pažvelgta į lietuvių kultūros pobūdį, apraiškas, jos susiklostymą Rytų ir Vakarų kultūrų įtakoj ir pagaliau lietuvių kultūros duoklę Rytams bei Vakarams. Šias temas gvildeno keturi paskaitininkai:

Rugp. 22 d. prof. Z. Ivinskis skaitė paskaitą Rytų Europos susidarymas; rugp. 23 d. prof. A. Maceina šią temą plėtė paskaitoje Kultūrų sanbėga Rytų Europoje; rugp. 24 d. meno istorikas dr. P. Rėklaitis bendrą temą papildė savo paskaita Rytų ir Vakarų meno tradicijų susitikimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, pailiustruodamas šviesos paveikslais; rugp. 25 d. dr. K. J. Čeginskas savo paskaitoje Lietuvių įnašas į Rytų ir Vakarų kultūras davė platų panoraminį vaizdą, iškeldamas lietuvių kultūros duoklę svetimiesiems amžių bėgyje iki paskutiniųjų laikų.

Maironis Studijų Savaitėje

Šioje Savaitėje daug laiko ir dėmesio buvo skirta Maironio sukakties minėjimui.

Rugp. 25 d. vakare stud. T. Povilavičius skaitė pranešimą Maironio lyrikos savybės.

Rugp. 26 d., sekmadienis, — pagrindinė Maironio minėjimo diena. Iškilmingą posėdį atidarė prof. Maceina, pakviesdamas garbės prezidiumą, kurį sudarė: prel. J. Balkūnas, Tėv. Bernatonis, kun. J. Stanaitis — evangelikų atstovas, kun. Br. Liubinas — Vokietijos Liet. Bendr. pirmininkas, rašytojas R. Spalis — paskaitininkas, dr. J. Norkaitis — ateit, sendraugių pirm. T. Povilavičius — Stud. Sąjungos V-bos pirmininkas, R. Sakalauskaitė — Stud. Ateit. Sąjungos atstove, Z. Balandyte — skaučių, Br. Čepulevičius — skautų atstovas ir prof. Z. Ivinskis — Europos LF Bičiulių pirmininkas.

Visiems sugiedojus Užtrauksim naują giesmę broliai ir prof. Maceinai tarus įvedamąjį žodį, rašytojas R. Spalis skaitė minėjimui skirtą paskaitą Tautos skundas ir jos viltis Maironio kūryboje. Paskaitininkas rašytojiškai lakia vaizduote minėjimo dalyvius tiesiog vedžiojo po Maironio laikus, kurie šiandien kartojasi, ir apgaubė jo poezijos burtais; poezijos, kuri lygiai tinka ir šiems laikams. Po paskaitos visi dalyviai stovėdami sugiedojo Kur bėga Šešupė.

Tą pačią dieną vakare buvo suruoštas muzikinis vakaras Maironio poezijai Jo metu muz. V. Banaitis skaitė pranešimą Maironis lietuvių muzikoje. Tamošaitytė ir Pansytė padeklamavo Maironio eilėraščių, o solistė M. Panse - Simaniukštytė padeklamavo keletą dainų, sukurtų pagal Maironio poeziją, ir kitų.

Katalikai ir evangelikai kartu

Rugp. 27 d. prof. A. Maceina skaitė paskutinę šios Savaitės paskaitą Krikščionių vienybės problema. Jis iškėlė nepaprastą II Vatikano Visuotinio Susirinkmo reikšmę, į kurį su didelėmis viltimis žvelgia visos trys krikščioniškosios konfesijos: katalikai, protestantai ir ortodoksai. Nurodė šių konfesijų tuos tikėjimo principus, kurie sutampa, ir tuos, kurie skiriasi. Iškėlė visų trijų konfesijų vienybės ilgesį, ypačiai dabar, komunizmo grėsmės akivaizdoje.

Nežiūrint kai kurių prieštaravimų, abiejų konfesijų dalyviai diskusijų metu rodė brolišką meilę vieni kitiems ir nepaprastą norą atsiekti vienybės. Diskusijos baigtos bendra malda Tėve mūsų, kurią visi dalyviai garsiai sukalbėjo už krikščionių vienybę. Šis momentas katalikų ir evangelikų buvo tiek jautriai išgyventas, kad nevienam riedėjo per skruostus ašaros.

Apsvarstyti Lietuvių Bendruomenės klausimai

Tam tikslui buvo perskaityti du referatai vakarais. Rugp. 22 d. E. Simonaitis skaitė pranešimą Vokietijos Lietuvių Bendruomenės problemos. Rugp. 23 d. pranešimą Vaikų auklėjimas tremtyje lietuviška dvasia skaitė mokyt. J. Stankaitis. Abu pranešimai iššaukė ilgas diskusijas, kuriose uoliai dalyvavo ir jaunimas.

Rugp. 26 d. vakare pranešimą apie gyvenimą Lietuvoje padarė žurn. V. Banaitis, ypačiai išryškindamas bolševikų rusifikacijos metodus ir milžinišką žmonių išnaudojimą — apiplėšimą įvairiom formom.

Diena Tėvynei

Kaip ir kiekvienoje Stud. Savaitėje, penktadienis, rugp. 24 d., buvo skirtas tėvynei prisiminti. Ryte buvo laikomos pamaldos už žuvusius už Lietuvos laisvę ir likusius tėvynėje. Vakare suruošta Valandėlė Tėvynei. Jos metu atitinkamą žodį tarė V. Natkus. Alina Grinienė pravedė savo sukurtą ir surežisuotą montažą Lietuva laisvėje, vergijoje ir tremtyje. Montažo metu buvo cituojama mūsų žymiųjų rašytojų - poetų mintys, dainuojamos liaudies dainos, šokami tautiniai šokiai. Po montažo buvo dainuojamos naujausios partizanų ir liaudies dainos, laisvai šokami tautiniai šokiai, deklamuojama įvairiomis lietuvių kalbos tarmėmis ir kt.

A. Maceina ir Z. Ivinskis IX studijų Savaitėje Koenigsteine šnekučiuojasi prie susitikimo namų. Į pokalbį jungiasi ir kun. dr. J. Aviža (nusigręžęs).

Foto kun. Kezio, S.J.

Kiti įvairumai

Šeštadienį vakare, rugp. 25 d., įvyko linksmavakaris, tapęs taip pat jau tradiciniu. Jo metu buvo linksmai iškritikuoti visi paskaitininkai, rengėjai ir daug kitų. Ypač sąmojingų savo pastabų paskaitė R. Spalis. Visi daug dainavo, daug šoko. Vakarą pravedė Ričardas Bačkis.

Malonią staigmeną padarė prel. J. Balkūnas; jis nelauktai atvyko į links-mavakarį, pasveikino visus JA Valstybių lietuvių vardu ir papasakojo apie jų veiklą.

Skautų laužas įvyko rugp. 27 d. vakare. Programą išpildė skautiškasis lietuvių jaunimas, pravedė Br. Čepulevičius.

Stud. Savaitėje, kaip visad, nebuvo užmiršti ir dvasiniai — religiniai reikalai.

Evangelikams kasdien pamaldas suruošdavo ev. kun. J. Stanaitis.

Katalikų dvasios vadu buvo kun. A. Kalvaitis. Jis kasdien laikė pamaldas ir sakė Stud. Savaitei pritaikytus pamokslus.

Sekmadienį, rugp. 26 d. pamaldas ir pamokslą laikė prel. Balkūnas. Paskutinę Stud. Savaitės dieną ryte gedulingas pamaldas už a. a. arkiv. T. Matulionio vėlę laikė Tėv. Bernatonis.

Savaitės metu popiečiais vyko Savaitėje dalyvaujančių grupių internūs pasitarimai ar konferencijos: ateitininkų, skautų, stud. sąjungos, Eur. Lietuvių Fronto Bičiulių.

Daug sveikinimų

Ir ši Stud. Savaitė susilaukė daug gražių sveikinimų, žodžiu sveikino prel. J. Balkonas, Tėv. A. Bernatonis, E. Simonaitis — Mažosios Lietuvos Tarybos vardu, Dalia Lūžaitė — Anglijos ateitininkų vardu Fr. Skėrys — Vasario 16 Gimnazijos Evangelikų Ratelio vardu ir kt. Raštu sveikino Belgijos ir Šveicarijos Liet. Bendruomenės, Amerikos ir Kanados LF Bičiuliai, muzikas M. Budriūnas, dr. J. Grinius ir daug kitų.

Labai gražų sveikinimą atsiuntė Federalinės Vokietijos ministeris pabėgėlių - tremtinių reikalams p. Mischnik. Jis savo sveikinime tarp kita ko palinkėjo, kad ši Studijų Savaitė suteiktų lietuviams naujų jėgų išlaikyti savo tautiškumui ir kad per tai būtų sustiprinti pagrindai, ant kurių būtų statoma suvienyta Europa, su užtikrintu tautiniu savarankiškumu ir laisve.

Savaitės uždarymas

Jis įvyko rugpjūčio 28 d. Uždarymo programos metu pasisakė visos šioje Stud. Savaitėje dalyvavusios grupės. Visi rodė didelį, pasitenkinimą šia savaite, dėkojo prie jos surengimo daugiausiai prisidėjusiems ir išreiškė norą, kad panašaus pobūdžio Stud. Savaitės būtų rengiamos ir ateityje, kviečiant į jas įvairius susigruv pavimus. Nemažesni pasitenkinimą išreiškė ir evangelikai, tikėdami, kad ir kitais metais jie taip pat bus kviečiami. O evang. kunigas J. Stanaitis pabaigoje pareiškė: “Aš kartais laikiau katalikus lyg mūsų priešais. Bet čia įsitikinau, kad taip nėra — tai netiesa! Ir sugrįžęs tai visiems pasakysiu!”

Paskutinieji uždarymo žodžius tarė.: prof. Z. Ivinskis — ELFB Valdybos vardu ir kun. Br. Liubinas — PLB Vokietijos Kr. V-bos vardu, išreikšdami padėką visiems prisidėjusiems surengti šią — IX Studijų Savaitę. Uždaryta Tautos Himnu.

Ir ši Savaite priskirtina prie geriausiai pavykusių Stud. Savaičių Vokietijoje tiek paskaitų lygiu, įdomiomis ir reikšmingomis temomis, uoliu dalyvių įsijungimu diskusijų metu, jaunimo dalyvavimu, tiek ir nuostabiai gera nuotaika, visų bičiulišku sutarimu, puikia organizacija ir kt.

EUROPOS LFB PLEČIA VEIKLĄ

Šiemetinės Studijų Savaitės metu Koenigsteine, Vokietijoje, rugp. 25 d. įvyko Europos Lietuvių Fronto Bičiulių metinė konferencija. Ją pradedant, sukalbėta malda ir tris kartus Amžiną Atilsį žuvusiems bolševikų okupacijos metu partizanams ir visiems įnirusiems už Lietuvos laisvę. Pradžios žodį tarė ikšiolinis Europos LFB Valdybos pirm. dr. K. J. Čeginskas.

Konferencijoje išklausyti metinės veiklos pranešimai ir apsvarstyti tolimesnės veiklos planai.

Sudaryta nauja ELFB Valdyba. Pirmininkas — prof. Z. Ivinskis. Sustiprinama ikšiolinė Europos Lietuvių Informacijos (ELI) tarnyba, priskiriant jai naujas veiklos sritis.

Išrinkta nauja 1963 m. Studijų Savaitei Rengti Komisija. Jos pirmininkas yra prof. A. Maceina.

Pabaigoje, naujam ELFB Valdybos pirmininkui tarus konferencijos uždarymo žodį, sugiedotas Tautos Himnas.

ELI