AR KOVA Už REZOLIUCIJAS KONGRESE BUS LAIMĖTA?

Svarstant Lietuvos reikalu įneštų Kongresan rezoliucijų pravedimo galimybes, prisimintini šie dr. Juozo Girniaus žodžiai: “Kol kovojama, tol lygiai atviros abi galimybės — ir laimėjimas, ir pralaimėjimas. Net jei galų gale būtų pralaimima, nebūtų pralaimėta be kovos, kuri jau pačioj savy slepia prasmę (Tauta ir tautinė ištikimybė, 292 p.). Jei, siekiant tikslo nesutinkamą kliūčių, nėra nei kovos. Kelią be kliūčių ir rizikos renkasi oportunistinis žmogus. Idealistas, kovodamas už vertingus tikslus ir šventus idealus, nekvaršina sau galvos laimėjimo garantijomis. Yra atvejų, kad jis kovoja net tada, kada , oportunisto - materialisto akimis žiūrint, pralaimėimas yra šimtą procentų aiškus. “Už tai, kas brangu, kovojame neklausiant laimėjimų galimumų (Girnius). Ir Juozas Lukša, ir Julijonas Būtėnas grįžo į Tėvynę pralaimėti ir mirti. Tokia jų auka artėja prie šventumo idealo, ir toks „pralaimėjimas” yra didžiausias žmogiškojo kilnumo triumfas.

Leonardas Valiukas (dešinėje su rezoliucijų pradininku senatoriumi Thomas H. Kuchel (R. - Calif.) jo kabinete Washingtone

Į LAIMĖJIMĄ ARTĖJAMA

Atsakant į antraštėje pastatytąjį klausimą, nedvejojant reikia pastebėti, kad kova už rezoliucijų pravedimą ne tik be galo vertinga pati savyje, bet ir laimėjimas yra realybės ribose. Į tą klausimą, kad ir labai palengva, bet tvirtais žingsniais artėjama.

JAV 87-jo kongreso I-sios sesijos metu pasiektieji rezultatai, kovojant už rezoliucijų pravedimą, buvo aprašyti Į LAISVĘ Nr. 27. Kuchel-Lipscomb rezoliucijai remti komitetas Los Angeles mieste buvo pramatęs ir sėkmingai realizavęs šiuos tikslus:

1 Suorganizuotas rezoliucijų įnešimas: jų buvo keturios: sen. Kuchel (R-Calif.), kongresm. Lipscomb (R-Ca-lif.), kongresm. Morse (R-Mass.), kongresm. Cunningham (R-Neb.).

2.    Suformuotas rezoliucijom remti komitetas. Į jį įsijungė virš 100 veiklių ir autoritetingų Amerikos lietuvių bendruomenės narių.

3.    Pravesta labai sėkminga laiškų rašymo akcija. 1961 m. Senato ir Atstovų rūmų nariai Vašingtone Lietuvos laisvės reikalu gavo per 100.000 laiškų.

4.    Vašingtono nuotaikoms pazonduoti ten buvo pasiųsta 3-jų asmenų delegacija (A. Skirius, J. Stukas ir V. Volertas), kuri aplankė rezoliucijų autorius, bei tarėsi su kai kuriais Senato ir Atstovų rūmų užsienio reikalų komisijų nariais.

Šio spaudimo pasėkoje Atstovų rūmuose įvyko pirmasis rezoliucijos pajudinimas: užsienio reikalų k-jos pirmininkas Lipscomb rezoliucijos reikalu oficialiai paprašė pasisakyti Valstybės departamentą.

Tiesa, atsakymas buvo nepalankus (žiūr. Į Laisvę Nr. 27), tačiau pats faktas Lietuvos reikalui buvo naudingas, o be to iššaukė mums palankius komentarus amerikiečių spaudoje.

KOVA GALI NUSITĘSTI

Jau minėtame Į LAISVĘ numeryje II-jai Kongreso sesijai buvo pramatyti kai kurie tolimesnieji Rezoliucijoms remti k-to darbai: surasti naujų rezoliucijų sponsorių (ypač iš demokratų), atskirose kolonijose organizuoti rezoliucijoms remti klubus, aktyviau į veiklą įtraukti latvius ir estus, iš žymesnių amerikiečių sudaryti garbės komitetą, dar stipriau bandyti prasiveržti į amerikiečių spaudą, vėl pravesti stiprų laiškų rašymo vajų ir galiausia Vašingtonan pasiųsti didesnės apimties delegaciją.

Rezoliucijoms remti k-to vadovybei buvo aišku, jog, kovai užsitęsus, didysis 1961-siais metais visuomenės parodytas entuziazmas atslūgs ir kad tie, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių rezoliucijoms nepritaria, atviriau ims prieš jas kovoti. Gi kova už tautų laisvę nematuojama savaitėmis, mėnesiais ar metais — dažnai prireikia dešimtmečių ir net šimtmečių, ir vienintelis kelias į laimėjimą — tai kovotojų ištvermė. Ir štai kodėl Rezoliucijoms remti komitetas ateities darbus rūpestingiau planavo ir didesnėm pastangom vykdė.

NAUJOS REZOLIUCIJOS

Veikiant iš Los Angeles rezoliucijoms remti k-to centro ir atskirų kolonijų, įneštų rezoliucijų skaičių pasisekė patrigubinti. 87-jo kongreso Il-sios sesijos metu buvo įneštos dar 8 rezoliucijos, reikalaujančios JAV prezidentą Pabaltijo valstybių išlaisvinimo bylą kelti Jungtinėse Tautose. Naująsias rezoliucijas įnešė šie Kongreso nariai: sen. Miller ir sen. Hicken-looper (jungtinė) ir kongresmanas Hoeven (visi respublikonai iš Iowos; kun. S. Morkūno pastangomis), šen. Lausche (D-Ohio; dr. Alg. Nasvyčio past.), kongresm. Rodino (D-N.J.; J. Stuko ir Alb. Trečioko pastang.); šen. Hruska (R-Neb.), kongresmanai Der-winski (R-Ill.), Roosevelt (D-Calif.) ir McDonough (R-Calif.) rezoliucijas įnešė k-to koordinatoriaus rūpesčiu.

Čikagos lietuvių apgyventus rajonus reprezentuojąs kongresmanas Murphy (D-Ill. Valdui Adamkavičiui irgi buvo pažadėjęs rezoliuciją įnešti, tačiau Pijaus Grigaičio (tuometinio ALT centro sekretoriaus) paveiktas, ne tik nuo pažado atsimetė, bet ir įneštų rezoliucijų adresu užėmė nedraugišką poziciją.

Tuo pačiu metu, kai buvo ieškoma naujų rezoliucijų sponsorių. komiteto vadovybei pasisekė iš žymių amerikiečių sudaryti garbės komitetą, į kurį įėjo: George Christopher (San Francisco burmistras), Richard J. Daley (Čikagos burmistras), Fred Hall buv. Kansas gub.), Otto Kerner (Illinois gub.), William F. Knowland (buv. senatorius, Oakland Tribune redaktorius), John Richardson, Jr.

Latvių ir estų organizavimasis vyko kiek lėtesniu tempu, tačiau 1962 m. pradžioje ir jie jau buvo sudarę stipresnius branduolius, o visa jų spauda pilnai pasisakė už rezoliucijų rėmimą.

REZOLIUCIJAI DUODAMA EIGA

Tuo metu, kai rašomi šie žodžiai, komteto koordinatorius iš Astovų rūmų užsienio reikalų komisijos pirmininko kongresm. Thomas E. Morgan (D-Pa.) gavo 1962.IX.10 datuotą laišką, kuriame rašoma:

Mielas p. Valiukai,

Atstovų rūmų pirmininkas gerb. John W. McCormack neseniai man parodė Jūsų laišką, kuriame raginote jį imtis palankios akcijos įneštųjų Pabaltijo rezoliucijų reikalu.

Priimdamas dėmesin Atstovų rūmų pirmininko susidomėjimą ir Jūsų laiške iškeltus pareiškimus, aš tikrai šį klausimą prie pirmos progos pateiksiu komisijos svarstymui (dėmesiui)”.

Nežiūrint, kokia bus užsienio reikalų komisijos rekomendacija, tačiau Morgano pažadą reikia laikyti pačiu reikšmingiausiu pasistūmėjimu kovos už rezoliucijas fronte. Jis pasiektas didelių pastangų ir intensyvaus darbo keliu. Suradus naujų rezoliucijų autorių, sustiprinus patį komitetą amerikiečiais, latviais ir estais, buvo rimtai pasiruošta naujam, 1962-jų metų — laiškų rašymo vajui. Viešoji opinija buvo formuojama straipsniais, komunikatais ir pranešimais lietuvių, latvių ir estų spaudoje, 140 didžiųjų Amerikos dienraščių pasiųsta speciali informacinė medžiaga, visam krašte paskleista 30.000 egz. leidinėlio su nurodymais kam, ką ir kur rašyti, daugelyje kolonijų suformuoti didesni ar mažesni kolektyvai laiškų rašymo akcijai vadovauti. Į tą akciją pasisekė įtraukti kiek ir amerikiečių, ypač per amerikiečių parapijose dirbančius lietuvius kunigus.

Taip geresnė organizacija kompensavo kiek sumažėjusį visuomenės entuziazmą, tad ir rezultatai nebuvo menkesni negu 1961 m.

McCORMACK IŠTESI PAŽADĄ

Pasibaigus didžiajai laiškų rašymo akcijai, birželio mėn. 13-15 d.d. Vašingtone lankėsi baltų delegacija. Lietuvių grupės sąstate buvo: L. Valiukas, J. Jodelė, kun. P. Valiuškevičius, dr. A. Sužiedėlis, dr. Alg. Nasvytis, J. Stukas, dr. J. Motiejūnas, dr. M. Žukauskienė, A. Trečiokas, A. Jan-čys, C. Surdokas, P. Norkeliūnas, A. Lukas, J. Stankus ir keletas kitų, kurie prašė pavardžių neskelbti.

Delegacijos dalyviai, pasiskirstę grupelėmis, tris dienas lankė senatorius ir kongresmanus, daugiausia užsienio reikalų komisijų narius, nes rezoliucijos gulėjo tų komisijų pirmininkų stalčiuose.

Įtakingiausias žmogus Atstovų rūmuose, be abejo, yra vad. “The Speaker of the House”, kuriuo šiuo metu yra kongresmanas John W. McCormack (D-Mass). Delegacijos susitikimas su šiuo autoritetu valstybininku kovai už rezoliucijų pravedimą buvo be galo reikšmingas. Priėmęs memorandumą ir išklausęs delegacijos argumentų, Atstovų rūmų pirmininkas pažadėjo savo pagelbą. Savo pažadą garbingai ištesėjo, ką galima matyti iš aukščiau cituoto kongresmano Morgano laiško.

Leonardas Valiukas (kairėje) su vienu iš rezoliucijų autorių kongresmanu Gordon L. McDonough (R. - Calif.) (vidury) ir Los Angeles County Republican Assembly pirmininku G. Harvey Mydland (dešinėje), Rezoliucijoms Komiteto nariu.    L. Kančausko nuotrauka

POLITINIS LAISVĖS FONDAS

Tie pora šimtų tūkstančių laiškų, parašytų kongreso nariams, yra didelės reikšmės investacija į politinį Lietuvos laisvės fondą. Šis kapitalas labai ilgai savo nuošimčiais finansuos ateities laisvės kovų operacijas. Jei Senato ir Atstovų rūmų užsienio reikalų komisijų pirmininkai rezoliucijas iškels iš stalčių (ką kongresmanas Morgan jau yra pažadėjęs), yra daug vilčių, kad po tokios gausios laiškų atakos, komisijų nariai gali už jas teigiamai pasisakyti. Gi iš McCormacko jau turime tokį pažadą:

— Aš už rezoliucijas; kai tik jos išeis iš komisijų, aš jas pravesiu Atstovų rūmuose.

Aukščiau minėtojo politinio fondo dalininkai yra visi, kurie Rezoliucijoms remti komiteto pastangas rėmė darbu, doleriu, geru žodžiu, savo autoritetu ar laiškų Kongreso nariams rašymu. Bet koks pasisekimas bus ne komiteto, bet visos patriotinės lietuvių bendruomenės pečiais išneštas laimėjimas Lietuvos labui; bet kokios laikinos nesėkmės bus tarsi lietuviškos ištvermės bandymas. Tikėtina, kad tos ištvermės nepritruks, nors kova ir ilgiau užsitęstų.

Juozas Viekšnys