Partizanai: Istorija ir dabartis

PRO MEMORIA

Mūsų lietuviškajame tremties ir emigracijos gyvenime pakankamai išryškėjo naujos minties ir veržlios iniciatyvos baimė. Skundžiamasi jaunosios kartos atšalimu ir abejingumu lietuviškiesiems reikalams, bet bijoma jos idėjos, nepripažįstama jai tenkanti atsakomybė, rūsčios kovos priemonėmis atmetama jos iniciatyva. Amerikos Lietuvių Tarybos centriniame organe nepateisinamas vieno asmens šeimininkavimas ir kova prieš Lietuvių Bendruomenės idealistines pastangas virsta kova prieš jaunąją kartą.

Ištisai spausdiname JAV Lietuvių Bendruomenės atsiųstąją Pro memoria, kaip išliekantį dokumentą, vaizdžiai rodantį mūsų tarpusavio santykiavimo ir bendradarbiavimo formas, naujos minties ir iniciatyvos baimę.

Į Laisvę Redakcija

AUDIENCIJA PAS JAV PREZIDENTĄ J. F. KENNEDĮ 1962. II. 16.

LB Tarybos nutarimas

JAV LB III-ioji Taryba New Yorko 1961 rugsėjo 2-3 sesijoj nutarė siekti JAV prezidento J. F. Kennedžio audiencijos ir tai pavedė komisijai, sudarytai iš Tarybos narių dr. P. Vileišio, A. Giedraičio, O. Ivaškienės ir V. Izbicko.

Kodėl Bendruomenė?

Viešai paskelbtas LB Tarybos nutarimas sukėlė balsų: kodėl Bendruomenė? Tai esąs darbo pasidalijimo principo pažeidimas, nes audiencija — politinis veiksmas, o politinė veikla čia, Amerikoje, tepriklausanti vienam Altui.

Jonas Jasaitis

JAV Lietuvių Bendruomenės Centro Valdybos pirmininkas

Zigmas Dailidka JAV Lietuvių Bendruomenės Centro Valdybos iždininkas

Inž. Valdas Adamkavičius

JAV Lietuvių Bendruomenės Centro Valdybos vicepirmininkas

Adv. Algimantas Kėželis

JAV Liet. B-nės Centro Valdybos narys teisiniams reikalams

Bendruomenė audiencijos siekimo motyvus aiškina šiaip:

Gyvenimas nesiduoda spraudžiamas į griežtus rėmus. Juo labiau nesiduoda ribojama Lietuvos laisvės kova, kuriai angažuojamas tiek paskiras lietuvis, tiek visa Bendruomenė. Lietuvos laisvės kovos atsisakymas būtų pagrindinių Bendruomenės tikslų ir uždavinių išsižadėjimas. Ji to padaryti negali, nes tam ją įpareigoja Lietuvių Charta, kurią Bendruomenė laiko lietuviškuoju Dekalogu, t. y. “dešimčia lietuviškų Dievo įsakymų”.

Darbo pasidalinimo principas šiuo atveju būtų buvęs pažeistas, jei kas kitas būtų prezidento audiencijos siekęs. Apie tai nebuvo nieko girdėti. Dar daugiau — jau visa eilė metų, kai Amerikos lietuvių delegacija Baltuosiuose Rūmuose nesilankė. Bendruomenė tesiėmė to, ko kiti nedarė.

Antra, JAV Lietuvių Bendruomenė 1961 metų pabaigoj minėjo organizuoto savo darbo dešimtmetį. JAV yra tas kraštas, kuriame laisviausiai gali reikštis ir veikti kiekviena tautinė bendruomenė. Todėl gražu buvo šio krašto Bendruomenei šio krašto Prezidentui prisistatyti, padėkoti. Tai visai suprantama ir žmoniška. Tai visiškai nieko bendro negali turėti su “darbo pasidalinimo principo” pažeidimu (LB Tarybos Prezidiumo pirm. St. Barzdukas, Dirvos 1962.II.23 Nr 23).

Pirmasis pranešimas apie audienciją

1961 lapkričio 16 dr. Vileišis LB Tarybos Prezidiumo pirmininkui telefonu pranešė: Audiencija pas JAV prezidentą J. F. Kennedį LB vardu gauta. Bet audiencijos prašąs ir Altas. Abiem prašytojam sąlyga — jie turi susitarti ir atsiųsti vieną delegaciją.

LB Tarybos Prezidiumo nurodymai

Po atskirų pasikalbėjimų telefonu bei susirašinėjimų su dr. Vileišiu, prel. J. Balkūnu, LB Centro Valdyba ir kt. LB Tarybos Prezidiumas savo nusistatymą audiencijos klausimu išreiškė 1961 gruodžio 19 dienos posėdžio nutarimu:

1) audiencijos LB vardu siekti, nes jos gavimas ir platesnės sudėties delegacijos nusiuntimas būtų lietuvių laimėjimas;

2)    audiencijos gavimu rūpinasi LB Tarybos sudarytoji komisija, bet į ją taip pat kviečiamas prel. J. Balkūnas, kaip politiškai aktyvi bei patyrusi asmenybė, gyvenanti politiniame centre — New Yorke;

3)    kadangi ryšium su audiencija yra angažuojama visa JAV Lietuvių Bendruomenė, tad delegacijos sudarymas ir kiti su ja susiję klausimai galutinai sprendžiami atsakingųjų Lietuvių Bendruomenės organų — Tarybos Prezidiumo (pagal Tarybos nutarimą) ir Centro Valdybos;

4)    reikia žinoti, ko eidami pas prezidentą siekiame bei norime, todėl audiencijai turi būti labai gerai pasirengta — tokį pasirengimą Prezidiumas supranta atitinkamo memorandumo pagaminimu bei įteikimu (memorandumui paruošti nedelsiant kviečiami politiniai ekspertai, su projektu iš anksto supažindindami visi interesuotieji);

5)    audiencijos siekimas bei vykdymas neturi drumsti lietuvių tarpusavio santykių, todėl akcija vykdoma gražiai, taktiškai ir geru tonu.

Šis Prezidiumo nutarimas raštu buvo praneštas su audiencijos vykdymu susijusiems LB organams ir paskiriems asmenims.

Siekiant ryšio su Altu

Kadangi audiencijai buvo statoma sąlyga, kad abu prašytojai (LB ir Altas) turį susitarti ir atsiųsti vieną delegaciją, tad Bendruomenė jieškojo ryšio su Altu. Tai buvo padaryta dviem keliais.

1961 lapkr. 25 LB Tarybos Prezidiumo pirm. St. Barzdukas lankėsi Chicagoj ir matėsi su Alto Vykdomojo Komiteto pirm. L. Šimučiu. Iš Bendruomenės pusės buvo pasiūlyta: bendradarbiaukime, ir šis bendradarbiavimas konkrečiai tesireiškia vienos delegacijos sudarymu. Alto pirmininkas pažadėjo pasitarti su savo bendradarbiais ir atsakyti. Atsakymo nesulaukta.

Alto pirmininkui taip pat rašė prel. Balkonas. Buvo atsakyta: Altas šiuo laiku prezidento audiencijos nejieškąs ir kartu su Bendruomene pas prezidentą eiti nemanąs.

Prel. Balkonas apie Alto pirmininko atsakymą LB Tarybos Prezzidiumą painformavo 1962 sausio 13 laišku, jame taip pat iškeldamas neaiškumus: jei Altas audiencijos neprašo, tai kas, be Bendruomenės, jos prašo? kaip atsirado Baltuosiuose Rūmuose du lietuvių prašymai? kodėl Baltieji Rūmai sąlygoja Bendruomenės susitarimą su Altu dėl vienos delegacijos?

Turint Alto pirmininko atsakymą, Bendruomenei teliko eiti savo keliu — siekti audiencijos savo vardu.

Atsakinga LB Centro Valdyba

Iš dr. Vileišio pranešimų telefonu ir lietuvių spaudoje aiškėjo, kad audiencija Baltuosiuose Rūmuose gaunama ir gaunama 1962 vasario 16.

Parengiamieji darbai taip pat rodė, kad audiencijos reikalo galutinį išbaigimą reikia suvesti į vienas rankas. Atsakomybę pasiimti turėjo vyriausiasis vykdomasis Bendruomenės organas — Centro Valdyba. Tai, kas anksčiau buvo keliama bei svarstoma pasitarimuose, LB Tarybos Prezidiumas išreiškė 1962 vasario 3 dienos posėdžio nutarimu: 1) laikyti galiojančiu Prezidiumo 1961 gruodžio 19 dienos posėdžio nutarimą, 2) bet tolimesnį audiencijos reikalo tvarkymą suvesti į JAV LB Centro Valdybą, kartu prašant ją apie reikalo eigą informuoti Tarybos Prezidiumą ir kt. interesuotuosius.

Šiame posėdyje Tarybos Prezidiumas taip pat konstatavo dr. Vileišio bei prel. Balkūno išskirtinį vaidmenį audiencija besirūpinant ir ją gaunant, todėl nutarė pareikšti jiems padėką.

Pranešimas lietuvių spaudoje

1962 vasario 1 Draugo 27 nr. pirmame puslapy buvo įdėtas pirmasis tokio turinio pranešimas apie audienciją: “Prezidentas Kennedy priims lietuvių delegaciją. Jungtinių Amerikos Valstybių prezidentas Kennedy, parodydamas lietuviams ypatingą prielankumą ir Lietuvos reikalų supratimą, vasario 16 d., Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo sukaktyje, priims lietuvių delegaciją Baltuosiuose Rūmuose. Apie tai Washingtono įstaigos pranešė Lietuvių Bendruomenės Politinės komisijos pirmininkui dr. Petrui Vileišiui, gyv. Waterbury, Conn., kuris telefonu painformavo mūsų redakciją. Priėmimas įvyks 12 v. dienos. Lietuvių delegacija bus suorganizuota iš įvairių svarbiųjų lietuviškų organizacijų atstovų. Delegaciją sudarys daugiau kaip 20 žmonių, iš įvairių kolonijų. Būsiąs paruoštas memorandumas Lietuvos išlaisvinimo reikalu ir įteiktas prezidentui Kennedy”.

Trumpesnė redakcijos žinia apie audienciją taip pat buvo įdėta 1962 vasario 2 Darbininko 9 nr. Kaikurie kiti laikraščiai pranešimus paskelbė savo iniciatyva

Audiencijos klausimas LB Centro Valdyboje

LB Tarybos Prezidiumas pavedimą rūpintis audiencija gavo LB Tarybos sesijos nutarimu: “Žygio į Washingto-ną reikalu komisija informuos Tarybos Prezidiumą, ir visa bus daroma su Tarybos Prezidiumo žinia bei pritarimu” (prot. 15 psl.). Šituo keliu atsirado LB Tarybos Prezidiumo 1961 gruodžio 19 ir vasario 3 posėdžių nutarimai.

Negalėjo nuošaliai nuo reikalo taip pat laikytis ir LB Centro Valdyba, kuri LB įstatų įpareigojama vadovauti Bendruomenės veiklai ir yra atsakinga už LB Tarybos nutarimų vykdymą (47 str.). Centro Valdyba buvo visą laiką informuojama dr. Vileišio ir LB Tarybos Prezidiumo.

LB Centro Valdyba audiencijos klausimą svarstė 1961 lapkričio 20 dienos posėdy. Čia buvo prieita prie išvados, kad klausimas yra labai opus ir galįs kelti veiksnių nesutarimus, kas, be abejo, nebūtų naudinga bendrajam lietuviškam veikimui. Todėl pasinaudodama Vliko kvietimu į New Yorke 1961 lapkričio 25-26 dienomis vykstančią sesiją, LB Centro Valdyba nutarė į šią sesiją deleguoti vicepirm. inž. V. Adamkavičių, kuriam taip pat pavedė aiškintis ir audiencijos reikalą.

V. Adamkavičius apie savo kelionę ir jos vaisius parašė platų pranešimą, kuris buvo įteiktas PLB Valdybos pirm. dr. J. Sungailai, JAV LB Tarybos Prezzidiumo pirm. St. Barzdukui ir JAV LB Centro Valdybos pirm. J. Jasaičiui.

Pranešime audiencijos reikalu konstatuota: 1) buvo susipažinta su dr. Vileišio turimu sen. Doddo laišku (senatorius tarpininkavo audiencijai gauti) — paprašius pasimatymo su prezidentu LB atstovams, gautas Baltųjų Rūmų atsakymas, kad audiencijai kliūčių nesą, bet kadangi audiencijos taip pat prašąs ir Altas, tad patariama susitarti dėl vienos delegacijos sudarymo; 2) laiške neminima data ir kitos audiencijos detalės; 3) iš laiško nematyti, kas audiencijos pirmasis (LB ar Altas) prašęs; 4) dr. Vileišiui Vliko sesijoj iššaukiamai laikantis, čia dalyvavęs Alto Vykd. Komiteto sekr. dr. P. Grigaitis, išdėstęs savuosius samprotavimus, oficialiai pareiškė, kad Altas į jokias delegacijas nesidėsiąs.

CV vicepirmininkas savo pranešime taip pat pastebėjo: LB Centro Valdyba, susiderinusi su LB Tarybos Prezidiumu, turėtų tučtuojau padaryti atitinkamus patvarkymus, pavesdama audiencijos reikalą atsakingiems pareigūnams ir viešai deklaruodama LB vaidmenį šiuose užsimojimuose.

Ryšium su Kalėdų šventėmis ir prezidento kelionėmis audiencijos klausimas aptilo.

1962 sausio 30 d. 6:30 val. vak. CV pirmininkui J. Jasaičiui paskambino dr. Vileišis iš naujo: audiencija Wa-shingtone gauta, delegacija sudarinėjama, kokių nors susitarimų su Altu nereikią. CV pirm. Jasaitis į tai atsakė: džiaugiąsis dr. Vileišio pastangomis, jį sveikinąs, tačiau delegatai turį būti kviečiami Centro Valdybos vardu.

Ryšium su dr. Vileišio pranešimu spaudoje apie audiencijos gavimą, 1962 vasario 1 audiencijos klausimo aptarti susirinko keturi LB Centro Valdybos nariai — J. Jasaitis, V. Adamkavičius, Z. Dailidka ir A. Kėželis. Konstatavus, kad LB Tarybos New Yorko 1961 rugsėjo 2-3 sesijoje sudarytai komisijai tebuvo pavestas tik laikinis konkretus uždavinys — išrūpinti JAV prezidento audienciją, toliau pasitarime buvo pasisakyta kompetencijų reikalu. Iš pasikalbėjimų telefonu su LB Tarybos Prezidiumo pirmininku sužinojusi, kad Prezidiumas yra apsisprendęs tolimesnį audiencijos reikalo tvarkymą suvesti į vienas rankas, LB Centro Valdyba priėjo prie vieningos nuomonės, kad ji tesanti vienintelis LB organas, kuris pagal įstatus yra kompetentingas vykdyti ir audiencijos reikalą. Atsižvelgdama į tai, kad dr. Vileišis daug kur buvo viešai angažavęsis Bendruomenės vardu, LB Centro Valdyba nutarė jį painformuoti apie savo sprendimus ir prašyti atsiųsti visą jo turimą audienciją liečiančią medžiagą.

Toliau buvo svarstomas delegacijos klausimas. LB Centro Valdyba vienbalsiai pasisakė už Alto dalyvavimą delegacijoje. Buvo nutarta Altą kviesti į bendrą pasitarimą. Nujaučiant tarimosi sunkumus neturint dokumentų, buvo nutarta skambinti dr. Vileišiui, kad dokumentus ko greičiausiai išsiųstų. Neradus jo namuose, jam buvo išsiųsta telegrama: “Congratulations. Must receive all, repeat, all letters regarding audience by tomorrow. Cannot proceed without. Do not make further public statements until cleared by us. Jasaitis”.

Be to, A. Kėželiui buvo pavestavasario 2 paskambinti dr. Vileišiui ir pareikšti: 1) padėką už atliktą darbą,

2) painformuoti, kad tolimesnė delegacijos kontrolė bus LB Centro Valdybos rankose, 3) būtina, kad visi jo turimi audiencijos reikalu raštai būtų tuoj pat persiųsti LB Centro Valdybai, 4) kad ne vėliau kaip iki vasario 6, antradienio, LB Centro Valdybai reikia turėti visus jo kviestus delegacijos kandidatus.

A. Kėželis vasario 2 su dr. Vileišiu telefonu susisiekė ir LB Centro Valdybos pareiškimą perdavė. Dr. Vileišis taip pat pasisakė naktį gavęs ir CV telegramą.

Dr. Vileišis A. Kėželiui prisipažino jokio rašto dėl delegacijos priėmimo neturįs.

Telefonu buvo padiktuotas delegacijos kandidatų sąrašas: Dr. P. Vileišis, prel. J. Balkūnas, St. Barzdukas, Alg. Nasvytis, J. Jasaitis, E. Bartkus, V. Abraitis, Susanne P. Shallna, Charles S. Cheleden, R. Boris, Mrs. Bieliu-kas, Jack J. Stukas, Kasimer F. Paulis, W. Laukaitis, P. Dargis (kviestas, atsakymo negauta), Dr. P. Kisielius (numatytas), V. Izbickas, J. Moskevich Sr., J. Pakel (numatytas), J. Šlepetys, J. Grigalus (kviestas, atsakymo negauta), Alena Devenis, J. Jodelė, Dr. K. Šidlauskas (numatytas), S. Sužiedėlis, prel. Pr. Juras (numatytas), A. Rudis (kviestas, atsakymo negauta), W. Chase, K. Bagdonas, Liet. Stud. Sąjungos pirm Rimas, Sk. Makaitis, T. Mack, L. Šimutis, (numatytas), Dr. P. Grigaitis (numatytas).

Dr. Vileišis dėl šio sąrašo LB Centro Valdybai paliko “laisvas rankas”

—    ji galėjo jį priimti, keisti, papildyti. Šioj vietoj reikia pastebėti, kad sąrašo klausimą 1962 vasario 3 dienos posėdy taip pat svarstė ir LB Tarybos Prezidiumas, kuris Centro Valdybai pateikė tokių sugestijų: 1) Dr. Vileišio pasiūlytą sąrašą peržiūrėti, 2) jį papildyti Bendruomenės, meno, jaunimo, moterų gyvaisiais žmonėmis —    buvo pasiūlyti V. Adamkavičius, Alf. Mikulskis, A. Dundzzila, Dr. V. Vygantas, Dr. V. Vardys, Dr. A. Razma, L. Valiukas.

Pas Alto pirmininką

LB Centro Valdybai, perėmusiai audiencijos reikalų tolimesnį tvarkymą, rūpėjo ypačiai du dalykai — kad ji būtų naudinga Lietuvos laisvės kovai, kad ji pakeltų lietuvių išeivijos dvasią ir nuotaikas. Dėl to turėjo viskas darniai ir tvarkingai praeiti.

Deja, pirmąją baimę sukėlė Naujienų vasario 2 vedamasis, kur pasirodė pirmieji pavojaus ženklai. Dėl to, LB Centro Valdybos pritarimu, 1962 vasario 2 vicepirmininkas V. Adamkavičius nuvyko pas Alto Vykd. Komiteto pirmininką L. Šimutį. Pranešęs apie audiencijos tolimesnio tvarkymo perėmimą į LB Centro Valdybos rankas ir priminęs, jog esą duomenų, kad ir Altas aiškinąsis audiencijos reikalus Washingtone, Adamkavičius pasiūlė šaukti Alto Vykd. Komiteto ir LB Centro Valdybos bendrą posėdį audiencijos klausimui aptarti.

Buvo susitarta rinktis 1962 vasario 3 d. 1 vai. po pietų Naujienų redakcijos patalpose.

LB Centro Valdyba, priėmusi dr. Vileišio tvirtinimą apie audienciją kaip neabejotiną faktą, nors ir neturėdama audiencijos paliudijimo raštu, ėjo į šį posėdį kaip vadovaująs partneris. Buvo apsispręsta siūlyti plačios apimties delegaciją, įtraukiant į ją mūsų visų veiksnių, kultūros, jaunimo, moterų atstovus, laikraščių redaktorius.

Eita su pasiryžimu visus jungti Lietuvos Nepriklausomybės šventės — Vasario 16 dienos proga.

Bendras posėdis su Altu

Posėdis įvyko 1962 vasario 3.

Dalyvavo: LB Centro valdybos nariai J. Jasaitis, V. Adamkavičius, Z. Dailidka, vėliau A. Kėželis, Alto Vykd. Komiteto nariai L. Šimutis, dr.

P. Grigaitis, E. Bartkus ir techn. sekr. J. Talalas.

Posėdį atidarė Alto pirm. L. Šimutis.

E. Bartkus išryškino šio susitikimo reikšmę. ,

Paprašęs balso, dr. P. Grigaitis sakė: Jam skambinęs iš Washingtono DC David Martin, senatoriaus Dodd (Conn.) administrativ assistent. Keturiasdešimt min. trukusiame pasikalbėjime jis pranešęs, kad dr. P. Vileišis dar neturįs jokios audiencijos. Washingtone apgailestaują buvę suklaidinti tokio asmens, kaip dr. Vileišis, ir atsiprašą, kad buvusi apeita Amerikos Lietuvių Taryba. Norint išvengti tolimesnių nesusipratimų, siūlitina iki šio vakaro 5 vai. Alto ir LB vadovybėms susitarti dėl vienos delegacijos, kuri būsianti pristatyta Baltiesiems Rūmams.

Ta pačia proga dr. Grigaitis pasiūlė čia pat kambary esančiu telefonu susisiekti su David Martin ir davė jo numerį.

Padėtis LB atstovams buvo nemaloni, tikrovė sunkiai įtikima. Naudotis telefonu ir parodyti Washingtonui, kad lietuvis nepasitiki lietuviu, buvo gėdinga. Todėl LB atstovai į Wa-shingtoną neskambino, juo labiau, kad dr. Grigaitis čia pat tvirtino, jog LB žmogus galėsiąs iš šių pačių patalpų prieš penktą val. vakaro, visiems girdint ir matant, perduoti sutartąjį delegatų sąrašą.

Delegacijos sudarymas

Alto pusė siūlė delegaciją sudaryti iš penkių asmenų su vienu LB atstovu. Bendruomenei buvo nepriimtina. Tada pasiūlė dvylikos asmenų delegaciją su dviem LB atstovais. Bet delegacijoj negalėsią būti dr. Vileišio, nes Washingtonas pareiškęs, jog jis esąs “persona non grata”. Bendruomenė pasisakė prieš 12 asmenų sąrašą ir pasipriešino dr. Vileišio išbraukimui.

Buvo paprašyta 20 min. pertrauka

susidariusiai padėčiai svarstyti. Šiuo metu į posėdį atvyko Kėželis. Apsvarsčius tragišką dr. Vileišio paskubėjimą paskelbti audiencijos gavimą jos neturint, buvo nutarta neatsisakyti nuo delegacijos sudarymo plačiu visuomeninės reprezentacijos pagrindu, reikalauti dr. Vileišio įtraukimo į delegacijos sudėtį, siekti nutarimo, kad delegacija nėra LB ar Alto, bet Amerikos lietuvių delegacija, sudaryta abiejų vadovybių bendru susitarimu, reikalauti, kad vienu delegacijos kalbėtoju būtų prel. Balkūnas.

Posėdžiui prasidėjus, visi LB atstovų įtikinėjimai bei apeliavimas plėsti delegaciją nedavė jokių vaisių. Dr. Grigaitis griežtai priešinosi, teigdamas, kad Amerikos Lietuvių Taryba atstovaujanti visai Amerikos lietuvių visuomenei, kiti veiksniai negalį kvalifikuotis, nes tai esanti Amerikos lietuvių piliečių delegacija. Bendruomenė šį kartą priimama, kadangi susidėjusios tokios aplinkybės.

Kitiems Alto Vykd. Komiteto nariams tyliai tam pritariant, LB teko jieškoti kito kelio: negalint pravesti klausimo organizacijų plotme, pradėta derėtis dėl asmenų. Buvo pasiūlytas toks delegacijos sudarymo principas: Alto Vykd. Komitetas — 4, LB CV ir Preziduimas — 4, Alto Inf. Centro direktorė — I, Altą sudarančių grupių pirmininkai — 4, susivienijimų pirmininkai — 2, prel. Balkūnas — 1. Bendruomenė reikalavo sau dar dviejų atstovų, ir po ilgų bei karštų ginčų tas reikalavimas buvo patenkintas. Didelio spaudimo susilaukęs iš LB pusės, dr. Grigaitis į sąrašą įtraukti taip pat sutiko ir dr. Vileišį.

Kiti susitarimai

Be vargo buvo susitarta dėl delegacijos vardo — buvo priimtas LB siūlymas.

Buvo sutarta, ypač smarkiai to reikalaujant Alto sekretoriui, kad delegacijos sudėtis nebūsianti viešai skelbiama iki vasario 15.

Buvo sutarta, kad dėl laiko stokos dabar audiencijos tvarka, kalbėtojai ir kt. būsią nustatyta sekančiame bendrame posėdyje.

Alto siūlymu, buvo sutarta, kad už delegacijos memorandumo paruošimą yra atsakingi dr. Grigaitis ir inž. Adamkavičius.

Buvo sutarta, kad dr. Grigaitis ir CV pirm. Jasaitis kalbėsis su Wa-shingtonu tuojau po šio posėdžio.

Pasikalbėjimas su Washingtonu

Atėjus laikui kalbėtis su Washing-tonu, dr. Grigaitis kartu su juo einančiam CV pirm. Jasaičiui pareiškė, kad jam kalbantis, už jo nugaros niekas nestovėsiąs. Kai dr. Grigaitis baigsiąs, tai pakviesiąs Jasaitį, ir jis tada galėsiąs kalbėtis.

Dr. Grigaitis išėjo iš pasitarimų kambario, paskui save užsidarydamas duris. Tai buvo pirmasis skambutis, kad kažkas prasideda.

Praėjo daugiau kaip pusvalandis, kai dr. Grigaitis grįžo. Užuot kvietęs kalbėtis Jasaitį, dr. Grigaitis pareiškė, kad jis jau pakalbėjęs ir kitam kalbėtis nesą reikalo...

Nepasitenkinimas

Bendruomenės pusėj kilo triukšmas. Jis dar padidėjo pranešus, kad dr. Vileišis, kaip persona non grata, Washingtone nepageidaujamas, dėl to jo pavardė iš sąrašo išbraukta ir telefonu neperduota.

Tolimesnis posėdžiavimas buvo neįmanomas. LB atstovai apsisprendė pirmadienio, vasario 5, rytą kalbėtis su David Martin ir aiškintis tiesiogiai.

Pirmieji susitarimai buvo sulaužyti čia pat, dar iš posėdžio kambario neišėjus. Nė vienas Alto Vykd. Komiteto narys dėl to neprotestavo.

Po ilgų 5 vai. posėdis buvo nutrauktas.

Informuojamas LB Tarybos Prezidiumas

Apie įvykusį posėdį tuojau pat buvo painformuotas (telefonu) LB Tarybos Prezidiumas, aiškinantis, ką daryti ir kiek toli galima tokiu keliu eiti. Susitarta: kalbėtis tiesiogiai su D. Mar. tin ir audiencijos negriauti dėl tarpusavio nesutarimų, nes JAV prezidento lietuvių delegacijos priėmimas yra lietuvių tautai reikšmingas įvykis.

Kalbamasi su D. Martin

Su D. Martin Washingtone V. Adamkavičius susisiekė vasario 5 4:15 val. po pietų.

Iš pirmųjų D. Martin žožių paaiškėjo, jog Washingtone džiaugiamasi dėl vienos jungtinės delegacijos sudarymo. Taip pat jis pranešė, kad kartu su Allen buvo nuvykęs 4 val. į Baltuosius Rūmus ir ten oficialai pirmą kartą įregistravo lietuvių delegaciją pas priėmimų sekretorių ir oficialiai įregistravo delegacijos priėmimą Baltuosiuose Rūmuose 1962 vasario 16 dieną 12 vai. dienos metu (apie tai jis taip pat pažadėjo tuoj pat painformuoti ir Alto raštinę).

Iš tolimesnio pasikalbėjimo paaiškėjo kiti būdingi ir visam šiam įvykiui reikšmingi faktai:

1)    Dr. Vileišis nebuvo gavęs iš Baltųjų Rūmų priėmimų direktoriaus jokio oficialaus dokumento, liudijančio, kad delegacijos priėmimas įregistruotas vasario 16 d. 12 vai. Dr. Vileišiui tik per tarpininką (D. Martin) buvę pasakyta, kad audiencijai vasario 16 kliūčių nesą ir kad lietuviai galėsią būti priimti.

2)    Į šį reikalą įsiterpus Altui, jo apmokamas žmogus Allen, ilgus metus Altui talkininkaująs (anksčiau buvęs Baltųjų Rūmų korespondentas), susirišo su D. Martin ir jam įrodė, kad pastarasis dabar talkininkaująs ne “tai grupei”. Allen net parūpino ir šen. Dodd raštinei įteikė dokumentus,

rodančius, kad Altas jau ilgus metus atstovaująs Amerikos lietuviams Baltuosiuose Rūmuose. Allen pasirūpino dr. Vileišį parodyti nepatikimu asmenimi: dr. Vileišis esąs respublikonas, o šen. Dodd prisistatęs demokratu — vadinasi, sakęs netiesą. Šitam faktui paremti Allen parūpinęs ir rašytinį pareiškimą (affidavit). Allen pasiūlęs Martinui susirišti su dr. Grigaičiu jo pateiktai informacijai patikrinti — štai kaip atsiradęs anas garsusis telefoninis pasikalbėjimas, apie kurį dr. Grigaitis pasakojo vasario 3 posėdy.

3)    D. Martinui, vedusiam pasitarimus su dr. Vileišiu ir prel. Balkūnu dėl audiencijos, buvę nepatogu atstumti Alto grupę, todėl jis pasiūlęs sudaryti bendrą delegaciją.

4)    Reikia pabrėžtinai išryškinti faktą, kad audiencijos oficialiai negavę nei dr. Vileišis, nei Altas. Audiencija buvo įregistruota tik dviem tarpininkam (Martin ir Allen) vasario 5 nuvykus į Baltuosius Rūmus ir ten pristačius vieną delegaciją, atstovaujančią abiem pusėm. Visi iki to laiko skelbti pranešimai ir veiksmai tebuvę paremti tarpininkų pareiškimais. Tiesa, dr. Vileišis lapkričio mėn. buvo gavęs šen. Dodd raštinės rašytinį pranešimą apie galimą LB delegacijos priėmimą, nenurodantį datos, bet pageidaujantį susitarimo su Altu.

5)    Esant tokiai padėčiai, Martin reiškė pageidavimą tolimesnį ryšį dėl delegacijos priėmimo laikyti per abiejų organizacijų centrą (juo jis laikė Alto raštinę Chicagoj) ir pageidavo, kad LB atšauktų dr. Vileišį kaip tolimesnį ryšininką.

6)    Martin tiesiogiai nepasakė, kad dr. Vileišis yra persona non grata.

Delegacijos papildymas

LB atstovai pastebėjo, kad delegacijoj nėra nė vieno asmens iš Massachusetts, o tai buvo reikalinga politiškai, nes prezidentas Kennedy yra iš tos valstybės. Altui buvo pasiūlytas adv. Grigalus, kaip senas prezidento pažįstamas. Dr. Grigaitis kartu su Grigalum pageidavo ir J. Sondos, Keleivio redaktoriaus. Pageidavimas buvo susietas su sąlyga: jei nebūsią pritarta Sondos kandidatūrai, tai nereikalingas nė Grigalus. Šituo keliu delegacijoj atsirado Sonda.

Prel. Balkūnas pasitraukia

Prieš einant į antrąjį posėdį, LB atstovams buvo būtina gauti prel. Balkūno sutikimą būti delegacijos kalbėtoju. Susisiekus telefonu, paaiškėjo, kad prel. Balkūnas pasitraukia iš delegacijos, nes pašalinant iš jos dr. Vileišį, jo dalyvavimas moraliai būtų nepateisinamas. Visa Alto laikysena yra įžeidžianti, todėl jis galvojąs taip pat pasitraukti ir iš Alto. Bendruomenei negalint dr. Vileišio apginti, jis pasitrauksiąs ir iš LB institucijų.

Tik paaiškinus pasikalbėjimų eigą su Altu ir Martinu, prel. Balkūnas pažadėjo sekančią dieną (su juo buvo kalbamasi II. 8) pats paskambinti į Washingtoną ir tada pranešti galutinį savo nusistatymą.

Vasario 9 d. 5:10 vai. vak. prel. Balkūnas pranešė Chicagon, kad po pasikalbėjimo su Martinu jis nematąs prasmės pasilikti delegacijoje, nes dr. Vileišis iš jos išmestas.

Pagal Martiną nieko neturima prieš dr. Vileišį, kad jis būtų delegacijos nariu — jis nesąs jokia persona non grata.

Gavus tokią žinią, su prel. Balkūnu buvo sutarta, kad Bendruomenė griežtai reikalausianti dr. Vileišio grąžinimo į delegaciją, kadangi jis išmestas remiantis sufabrikuotu tvirtinimu. Jei šitai pavyksią, tai prel. Balkūnas grįšiąs į delegaciją.

Bet prel. Balkūnas išreiškė pageidavimą nepertempti stygos, nes audiencijos sugriovimas nebebūtų naudingas.

Dėl Vileišio Alto pirmininkui

LB Tarybos Prezidiumo pirm. St. Barzdukas dėl dr. Vileišio vasario 8 Alto Vykd. Komiteto pirmininkui L. Šimučiui rašė:

Nėra kokia paslaptis, kad audiencijos mintį iškėlė ir jai įgyvendinti daug ir nuoširdžiai dirbo LB Tarybos narys dr. P. Vileišis. Daugiau: be jo pastangų Amerikos lietuvių delelgacija į Washingtoną šiandien nevažiuotų, kaip nevažiuodavo ankstesniais metais. O kaip mes pasielgėm su dr. Vileišiu? Kaip įvertinome jo visus žygius ir neabejotinus nuopelnus?

Esame painformuoti, kaip dr. Vileišio atžvilgiu laikėsi Alto žmonės 1962 vasario 3 dienos bendrame posėdy: jo pastangos ir jų rezultatai buvo palaikyti blefu, o jis pats parodytas persona non grata! LB Centro Valdybos žmonių pastangos jį ginti ir apginti atsimušė į Tamstos ir dr. Grigaičio veto. Bendruomenė čia skaudžiai pralaimėjo, nes neapgynė žmoniškumo ir garbės, leisdama suniekinti ir už durų išmesti kad ir nevisai tobulai veikusį, bet nuoširdų ir dorą lietuvį patriotą. Šita gėdos dėmė iš dalies galėtų būti sušvelninta dr. Vileišį pakviečiant į delegaciją, o jai ateity pašalinti reikės naujų pastangų ir didelio darbo. Tai turės būti Bendruomenės žmonių uždavinys, nes žmonėmis žaisti negalima. Būtume patenkinti, jei ir Tamsta imtumeis iniciatyvos atitaisyti dr. Vileišiui padarytą skriaudą ir neteisybę.

„Komunikatas” Naujienose

Vasario 9 d. Naujienų 34 nr. pirmame puslapy pasirodė pranešimas: „Alto vadovaujami atstovai atvyks į Baltuosius Rūmus vasario 16 dieną. 12 valandą, Jungtinių Valstybių prezidentas John F. Kennedy, norėdamas prisidėti prie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo minėjimo, priims Baltajame name lietuvių delegaciją, vadovaujamą Amerikos Lietuvių Tarybos. Baltasis namas pavedė Dr. P. Grigaičiui, Alto sekretoriui, išsiuntinėti patvirtintos delegacijos nariams kvietimus atsilankyti pas Prezidentą minėtu laiku. Kvietimai delegacijos nariams buvo išsiuntinėti paštu”.

Dėl vadovavimo dar nebuvo tartasi ir susitarta, o Baltųjų Rūmų vasario 7 d. raštu dr. Grigaitis prašytas pristatyti tiktai sąrašą delegatų, kurie dalyvaus vasario 16 priėmime (raštą pasirašė Kenneth O’Donnell, jo nuorašą turi LB).

Tai buvo v i e n a š a l iš k a s dr. Grigaičio veiksmas, ir prieš jį LB įteikė griežtą protestą. Dr. Grigaitis protestą atmetė: esą, LB sumaišiusi Alto sekretoriaus ir laikraščio redaktoriaus funkcijas; dienraštis galįs dėti įvairius pranešimus, ir už juos Alto sekretorius nesąs atsakingas.

Tada LB atstovai įteikė dr. Grigaičiui, kaip laikraščio redaktoriui, įdėtojo pranešimo atitaisymą. Bet redaktorius dr. Grigaitis atitaisymo nedėjo.

Posėdžio nereikia

Vasario 10 d. 9 vai. rytą LB painformavo dr. Grigaitį apie pasikalbėjimus su prel. Balkūnu ir prel. Balkūno sprendimus. Dr. Grigaitis šiai informacijai neskyrė nė mažiausio dėmesio.

Šia pačia proga dr. Grigaitis taip pat pranešė LB atstovui, kad, esant maža laiko, jis susitaręs su pirmininku Šimučiu antrojo bendrojo posėdžio nešaukti, nes vistiek viskas jau sutvarkyta. Apie tai oficialiai LB dar painformuosiąs ir Šimutis.

Tada 10 vai. rytą pas Alto Vykd. Komiteto pirm. Šimutį nuvyko LB CV nariai Adamkavičius ir Dailidka. Jie pranešė prel. Balkūno nusistatymą ir paprašė kaip galima greičiau sušaukti bendrą posėdį. Ilgai įrodinėtas šio posėdžio reikalingumas. Tada pirm. Šimutis paskambino dr. Grigaičiui. Nors dr. Grigaitis ir priešinosi, buvo susitarta posėdį šaukti vasario 12 d. 7 vai. vak. Naujienų patalpose.

Bendruomenės išvados: kelių dienų įvykiai rodė, kad dr. Grigaitis vienintelis dominuoja Alto Vykd. Komitete, visa daro Bendruomenei nustumti ir Altui iškišti į priekį, sauvališkai informuoja per Naujienas visuomenę, nesiskaitydamas nei su faktais, nei su susitarimais.

II-asis Bendras posėdis

Įvyko vasario 12.

19:17 vai. prasidėjusiame posėdy dalyvavo:    Adamkavičius, Dailidka, Kėželis, Šimutis, Grigaitis, Vaidyla, techn. sekr. Talalas.

Alto pirm. Šimutis klausimus svarstyti pasiūlė tokia tvarka: 1) audiencijos procedūros nustatymas, 2) delegacijos papildymas, 3) memorandumas.

LB CV vicepirm. Adamkavičius padaro toki pareiškimą: Kadangi procedūros reikalai glaudžiai susiję su delegacijos narių dalyvavimu, tad jis turįs pasakyti, kad prel. Balkūnas iš delegacijos pasitraukęs, nes Altas pažeidęs žmoniškumo ir betkokio bendradarbiavimo principus. Iš pasikalbėjimų su prel. Balkūnu paaiškėję, kad dr. Grigaičio teigimas apie dr. Vileišio nepriimtinumą Washingtonui tesąs mitas, o jo tvirtinimas apie dr. Vileišį kaip persona non grata tesąs prasilenkimas su tiesa. Visų šių faktų akivaizdoj LB Centro Valdyba oficialiai reikalauja dr. Vileišį grąžinti į delegaciją, o grąžinimas savaime taip pat išspręs ir prel. Balkūno klausimą. Tada būsią galima tartis ir dėl audiencijos tvarkos.

Dr. Grigaitis atsakė paneigiąs bet kada sakęs, kad dr. Vileišis esąs persona non grata, ir puolė Adamkavičių, kad jis iš posėdžio išnešąs netikras žinias. “Apskritai kokia begali būti kalba apie “persona”, kai dr. Vileišis nesąs jokia persona. Žinoma, prel. Balkūną tai jau galima laikyti persona”.

Posėdžio dalyviai didžiai nustebo dėl tokio paneigimo ankstyvesnių tvirtinimų, kuriais pasiremiant dr. Vileišis ir buvo stumiamas iš delegacijos.

Priminęs, kad dr. Vileišis visą laiką kenkęs Altui, dr. Grigaitis dabar reikalavo nutraukti kalbas apie delegacijos papildymą, tvirtindamas, kad Baltieji Rūmai esą pareiškę, jog sąrašas uždarytas.

Adamkavičius reagavo pareikšdamas: jei esąs paneigtas ankstyvesnis tvirtinimas, kad dr. Vileišis esąs persona non grata, tai negalima taip pat tikėti ir šiuo dr. Grigaičio tvirtinimu, kad delegatų sąrašas jau uždarytas.

Varnas su Žirguliu

LB atstovai paprašė paaiškinti, kaip delegacijos sudėty atsiradęs A. Varnas. Paaiškino dr. Grigaitis: Vasario 7 Baltieji Rūmai gavę New Yorko mero Wagnerio prašymą įtraukti į delegaciją A. Varną. Prašymas buvęs perduotas Alto raštinei. Susitarus dr. Grigaičiui ir CV pirm. Jasaičiui, Wa-shingtono mandagiam spaudimui nusileista.

Bet kitą dieną Alto sekretoriui taip pat paskambinęs ir K. Žirgulis: jis kalbėjęs su National Democratic Committee Washingtone dėl galimybės patekti į delegaciją, bet buvęs nukreiptas į Chicagą ir kalbėjęsis su dr. Grigaičiu. Žirguliui buvę pasakyta, kad sąrašas uždarytas.

Būdinga smulkmena: nepatekęs į deelgaciją, K. Žirgulis 11.13 11:40 vai. skambino į Draugo redakciją pirm. Šimučiui (tuo metu ten buvo ir Adamkavičius), pareikšdamas žinias, kad dėl techniškų kliūčių pervėlu patekti į delegaciją, bet jis įspėjąs Šimutį ir kitus delegacijos narius, kad jie, nuėję pas prezidentą, neprašytų... milijono dol. Lietuvos laisvinimo reikalams, neprašytų pradėti atominio karo ir kt.

Niekados!

Vėl grįžtama prie dr. Vileišio klausimo.

Z. Dailidka: Dr. Grigaitis savo nusistatymą neįsileisti dr. Vileišio grin-džiąs jo priešiškumu Altui ir kaltina jį nenuoširdumu lietuviškumui. Betgi tą patį galima taikyti ir dr. Grigaičiui, užsispiriančiam dėl vieno žmogaus.

Dr. Grigaitis nutraukdamas: Jūs manęs nemokysite lietuviškumo, aš to nepakęsiu!

M. Vaidyla: Ginčijamės dėl mažmožių. Tai sena istorija, taip dėjos ir seniau. Niekad visų nepatenkinsim. Reikia derintis. Jei reikia ką nors paaukoti — paaukokime. Darykime tai tyliai, niekas apie tai nežinos. Sekdamas pasiruošimą audiencijai, galiu pasakyti, kad Vileišis darė cirką. Visai be reikalo jūs jį ginate. Prisibijau, kad Vileišis pridarys ir taip triukšmo. Paaukokime jį, vėliau išsiaiškinsime. Negalime žygio taip pat aukoti ir dėl Balkūno. Koncentruokimės pačiam žygiui. Statykime lietuviškumą augščiau už asmeniškumus. Baikime šį reikalą ir eikime toliau.

Iš LB pusės buvo pastebėta, kad Vaidylos lietuviškumo ir asmeniškumo klausimas turi būti lygiai taikomas abiem pusėm. LB grąžino šiuos žodžius Altui, nors jie buvo skiriami Bendruomenei.

Pirm. L. Šimutis:   Šitaip reikalo baigti negalima. Prel. Balkūnas Bendruomenėje dar jaunas žmogus, Alte jis jau seniai. Jis lojalus Altui. Jis vertingas ir reikalingas abiem pusėm. Geriau aš pats pasitrauksiu prel. Balkūno naudai, nes noriu jį matyti delegacijoje.

Bet svarstydami šį klausimą, neužmirškime vieno fakto, kad po kelių dienų turime būti Washingtone. Jei Vileišio klausimą rišime su Balkūnu, tai ir techniškai jau nepajėgsime jo sutvarkyti. Saugumo organai nesuspės Vileišiui duoti leidimo. Todėl pakartotinai siūlau kviesti Balkūną ir šį kartą jau šio posėdžio vardu, parašydami jam raštą. Tai mane verčia daryti Balkūno praeities nuopelnai Altui, tai reikia padaryti visuomenės vieningumui išlaikyti.

Dr. Grigaitis: kategoriškai protestuoju! Balkūnas organizavo delegaciją, priešingą Altui. Jis nerado reikalo su Tarybos pareigūnais pasitarti, o dabar turime jam rašyti. Jokio extra kvietimo! Suprantu Šimučio padėtį, bet mums čia nėra reikalo į tai atsižvelgti. Aš protestuoju net prieš Balkono kvietimą Alto vardu, atsisakau tokį laišką pasirašyti.

Vaidyla siūlo Šimučiui rašyti asmeniškai. Šimutis sako savo siūlymo neatsiimsiąs, ir šis posėdis turįs siekti kad prel. Balkonas delegacijoj dalyvautų, nesiedamas savo dalyvavimo su dr. Vileišiu. Adamkavičius pastebi, kad prel. Balkūno kvietimas, atjungiant dr. Vileišį, norimų vaisių neduosiąs — grąžinkime delegacijon dr. Vileišį, ir klausimas išsispręsiąs automatiškai. Dr. Grigaitis vėl protestuoja — toks klausimo svarstymas žeminąs visą šią organizaciją, ir visos diskusijos esančios ne vietoj. Vaidyla vėl siūlo užmiršti Balkūną ir Vileišį. Kas norįs rašyti asmeniškai — terašąs. Opozicija (taikyta LB) tegul nusiramina, ir eikime toliau.

Pusantros valandos įkaitusių derybų vaisių nedavė, ir LB atstovas paprašė protokoluoti tokį pareiškimą: “Visiško nesutarimo akivaizdoje LB laiko prelato Balkūno ir dr. P. Vileišio klausimą šiuo momentu neišsprendžiamą, todėl, neatsisakydama tų dviejų asmenų įtraukimo į delegaciją, siūlo šį klausimą nutraukti svarstyti, nes liko visa eilė svarbių klausimų, kurių išsprendimas šią naktį yra būtinas”.

LB atstovams prašant, sutariama keisti darbotvarkės eigą, pradedamas memorandumo svarstymas.

Memorandumas

Dr. Grigaitis praneša, kad memorandumas nesąs galutinai išbaigtas, bet jau parašytas. Pastebėjo, kad gavęs taip pat memorandumo projektą ir iš Adamkavičiaus (jis buvo dr. Grigaičiui įteiktas II.8) ir jį perskaitęs.

Tada dr. Grigaitis perskaitė savo projektą.

Diskusijose buvo padaryta pagrįstų pastabų, nurodyta eilė trūkumų. Pvz. buvo pasiūlyta pašalinti iš memorandumo asmeniškumo atspalvį, išleisti aiškinimus apie Sovietų Sąjungos vidaus santvarką, stipriau iškelti kolonializmo klausimą ir kt.

Visas pastabas dr. Grigaitis žadėjo imti dėmesin ir pagal jas pertvarkyti memorandumą.

A. Kėželis iškėlė reikalą susipažinti su galutine redakcija.

Buvo atsakyta, kad tai esą visiškai nereikalinga. Be to, tuo būtų reiškiamas taip pat nepasitikėjimas autorium.

Kėželis: toliau pasitikėti nebegalima, nes visa, kas iki dabar vykę, tokį pasitikėjimą naikiną.

Į tai nebuvo reaguota.

LB atstovams prisispyrus reikalaujant matyti galutinę redakciją, pirm. Šimutis siūlo pagal ankstyvesnį susitarimą memorandumo autoriams susieiti dar kartą ir peržiūrėti galutinę redakciją (nebuvo laikomasi ir šio ankstyvesnio susitarimo”, nes dr. Grigaitis, ruošdamas savo projektą, visiškai paneigė LB pasiūlytąjį, apie tai posėdžio net nepainformavo).

Memorandumo klausimas baigiamas susitarimu, kad galutinė redakcija išbaigiama vasario 13 ir memorandumas atiduodamas spausdinti, nes Alto Vykd. Komiteto trys nariai (Šimutis, Grigaitis, Vaidyla) vasario 14 d. 15:30 vai. išvyksta traukiniu į Wa-shingtoną ir išsiveža memorandumą.

“Procedūra aiški”

Į posėdį atvyksta anksčiau nedalyvavęs LB CV pirm. Jasaitis. Vicepirm. Adamkavičius jį painformuoja apie posėdžio eigą (atskirame kambaryje).

Iš posėdžio išvyksta Vaidyla.

Pradedant svarstyti procedūros klausimą, Alto Vykd. Komiteto sekr. dr. Grigaitis tuoj pat pareiškia, kad procedūra aiški: Altas vadovauja delegacijai (taip jau pripažinta ir Wa-shingtone), tad nesą reikalo svarstyti tai, kas visiškai aišku. “Alto pirmininkas Šimutis vadovauja, aš būsiu vienintelis kalbėtojas”.

Jasaitis ir Kėželis griežtai protestuoja prieš tokį pareiškimą ir reikalauja laikytis vasario 3 dienos posėdžio nutarimo, kur buvo sutarta audiencijos procedūros klausimus svarstyti šios dienos posėdy.

Dr. Grigaitis: tokio nutarimo nebuvo! Jis taip pat nurodo, kad tvarka nustatyta paties Washingtono.

LB atstovai prašo nurodyti tą Wa-shingtono “autoritetingąjį šaltinį”, nustatinėjantį audiencijos tvarką.

Atsakoma: Vyrai, per daug norite! Šaltinių jums atskleisti net nemanau! Jums pasakyta, kaip bus, ir šito laikomasi!

“Autoritetingas šaltinis” aiškina

Šiuo metu (apie 22:20 vai.) į posėdį pakliūna vasario 13 dienos Naujienų 37 nr. Pirmame puslapy įdėtas vėl niekeno nepasirašytas pranešimas, kuriame skelbiama:

“Kadangi spaudoje ir visuomenėje yra skleidžiami visoki gandai apie lietuvių delegaciją, kurią prezidentas Kennedy priims Baltajame Name vasario 16 dieną, tai mus prašo autoritetingas šaltinis paaiškinti.”

“Dr. Petro Vileišio “kvietimai” dalyvauti delegacijoje yra be reikšmės”.

“Delegacijai vadovaus Alto Vykdomasis Komitetas ir vienintelis kalbėtojas Baltajame Name bus Dr. P. Grigaitis” (pabraukimai mūsų).

LB atstovai karštai reaguoja ir protestuoja: įėjimas į delegaciją esąs beprasmis.

Pirm. Šimutis: (susijaudinęs meta laikraštį ant stalo) Po tokio pareiškimo jis nematąs reikalo betkam važiuoti į Washingtoną — tevažiuojąs ten vienas dr. Grigaitis! Rytoj jis negalįs važiuoti į Draugo redakciją, nes jį pirštais užbadysią.

Dr. Grigaitis ginasi nieko nežinąs apie šį pranešimą, nes jis nuo ankstyvo ryto pasiėmęs Naujienose “lea-ve of absence”.

Delegatų sąrašas

Tame pačiame Naujienų numery taip pat yra paskelbtas ir delegatų sąrašas. Vadinasi, ir vėl laužymas susitarimo, kurio vasario 3 dienos posėdy reikalavo dr. Grigaitis.

Posėdis payra, nes per triukšmą sunku susigaudyti, kas ką kalba.

Prie tvarkos

LB CV pirm. Jasaitis siūlo rinkti delegacijos pirmininką, nes delegacija yra ne Alto, bet Amerikos lietuvių delegacija, ir kandidatu teikia Alto pirm. L. Šimutį. Niekam nesipriešinant, siūlymas priimamas.

LB atstovai siūlo pavesti memorandumą skaityti LB CV vicepirm. V. Adamkavičiui, o memorandume keliamus klausimus ryškinti Alto sekr. dr. P. Grigaičiui.

Dr. Grigaitis protestuoja ir paneigia Bendruomenei net teisę tokį siūlymą daryti. Be to, jis tvirtina, kad Wa-shingtonas su tokia tvarka nesutiksiąs. Dr. Grigaitis niekam kitam neįeisiąs memorandumo skaityti, nes jis memorandumą rašęs, tad jis ir skaitysiąs!

Posėdis vėl darosi nesukontroliuojamas, nes vyksta žodinės tarpusavio kautynės.

Artėjant vidurnakčiui, vis dėlto išeitį reikėjo rasti: Tad buvo sutarta pavesti Šimučiui ir Adamkavičiui vasario 13 susisiekti telefonu su Wa-shingtonu ir išsiaiškinti, ar jam priimtina pačios delegacijos siūloma tvarka audiencijos metu. Teigiamu atveju Šimutis ir Adamkavičius taip pat suredaguos bei paskelbs viešą pranešimą.

Dr. Grigaičiui tylint, vasario 12 dienos bendras posėdis buvo baigtas.

Oficialus pranešimas

Vasario 13 d. ryto 10 vai. pirm. Šimutis iš Draugo patalpų, čia patesant ir vicepirm. Adamkavičiui, paskambino į Washingtoną D. Martinui. Prisistatęs Amerikos lietuvių delegacijos pirmininku, Šimutis klausė, ar būtų galima audiencijos metu laikytis tvarkos, kurią sutaria pati delegacija (jis čia išdėstė vasario 12 posėdžio siūlymus). Washingtono kalbėtojas entuziastiškai pritarė, pabrėždamas, kad tvarka yra pačios delegacijos vidaus reikalas.

Tuo pačiu metu, dar bekalbant su Martinu, pirm. Šimučiui iš Washingtono paskambino Allen, kuris sakė: šį rytą jam skambinęs dr. Grigaitis, todėl jis norįs pakalbėti su Šimučiu dėl audiencijos tvarkos. Šimutis išdėstė posėdy tartą tvarką ir paklausė Alleną, ar jis turįs ką nors prieš. Allen užtikrino, kad viskas tvarkoj, tik jis prisibijąs, kad delegacijoj galį būti išsišokėlių. Norint jiems užkirsti kelią, reikią apsisaugoti iš anksto. Garantija — dr. Grigaičio užsitikrinimas vieninteliu kalbėtoju. Šimučiui pareiškus nepasitenkinimą, kad Naujienų dienraštis sauvališkai šia linkme informuojąs visuomenę, nors Washingtone dėl audiencijos tvarkos nesą jokio nusistatymo, Allen apgailestavo, kad dr. Grigaitis skubinąsis šitaip informuoti visuomenę.

Baigiant pasikalbėjimą, buvo išreikštas pageidavimas dar kartą susisiekti 5 val. vak. Šio antrojo pasikalbėjimo turinys LB atstovams nėra žinomas.

Baigęs kalbėtis, pirm. Šimutis pareiškė, kad, kaip ir buvo galima tikėtis, Washingtonas audiencijos tvarkos neprimetąs. Todėl buvo suredaguotas pagal vasario 12 dienos posėdžio susitarimą pranešimas ir duotas Chicagos dienraščiams, Dirvai ir Sandarai (kitiems laikraščiams pranešimą siųsti buvo permaža laiko).

Perskaičius pranešimą telefonu dr. Grigaičiui, jis negalėjo sutikti, kad Adamkavičius memorandumą skaitytų prieš jo žodį. Kadangi tiek daug buvo ginčytasi dėl svarbesnių dalykų, tai šis dr. Grigaičio reikalavimas rodėsi mažmožiu, ir jam nesipriešinta.

Toks pataisytas pirmas ir oficialus abiejų pusių sutartas pareiškimas pasirodė Drauge vasario 14, Dirvoj vasario 15. Nei Naujienos, nei Sandara jo neskelbė, nors abiejų laikraščių redaktoriams jis Adamkavičiaus buvo įteiktas į rankas.

Čia pranešimą pakartojame iš 1962 vasario 14 dienos Draugo 38 nr.:

Kad užbaigus įvairius gandus ir atitaisius kaikuriuos spaudoje paskelbtus netikslumus, Amerikos Lietuvių Tarybos Vykdomasis Komitetas ir JAV Lietuvių Bendruomenės Centro Valdyba skelbia šį pareiškimą:

1.    Amerikos lietuvių delegaciją, kuri yra sudaryta Amerikos Lietuvių Tarybos ir JAV Lietuvių Bendruomenės bendru susitarimu, prezidentas Kennedy priims Baltuosiuse Rūmuose š. m. vasario 16 d. 12 valandą.

2.    Delegacija sudaryta iš 20 asmenų.

3.    Tokiu pat bendru susitarimu delegacijos pirmininku išrinktas Leonardas Šimutis, Amerikos Lietuvių Tarybos pirmininkas.

4.    Delegacijos atsilankymo tikslą pas prezidentą paryškins dr. P. Grigaitis, Amerikos Lietuvių Tarybos sekretorius.

5.    Taip pat bendru susitarimu priimtas memorandumo prezidentui tekstas, kurio santrauką perskaitys V. Adamkavičius, JAV Lietuvių Bendruomenės vicepirmininkas.

6.    Delegacijos audiencija pas prezidentą baigsis jos pirmininko padėka už duotą progą gyvu žodžiu išdėstyti Lietuvos Nepriklausomybės atsteigimo bylos reikalus, prašant visokeriopos paramos jai ginti.

MEMORANDUMAS

Dr. Grigaičio redakcija

Vasario 13 d. 15 val. Adamkavičius atvyko į Naujienas pas dr. Grigaitį pasiteirauti dėl memorandumo. Buvo rasta, kad memorandumas neišbaigtas, tebetvarkomas jo juodraštis. Dr. Grigaitis tikrino, kad viskas būsią laiku padaryta ir spaustuvė pasiruošusi savo darbą atlikti. Vasario 14 memorandumą būsią galima į Wash-ingtoną išsivežti.

Žuvus viltims memorandumą pamatyti prieš išspausdinant (vasario 12 posėdžio susitarimu, galutinai jį suredaguoti turėjo Grigaitis ir Adamkavičius), Adamkavičius išsiderėjo, kad 20 spausdinto memorandumo egz. būsią palikta Chicagoj, kur juos galėsiąs jis pasiimti.

Vasario 14 d. 16 vai. iš Naujienų spaustuvės buvo gauti paliktieji memorandumo egzemplioriai.

Susipažinus su tekstu, buvo konstatuota, kad dr. Grigaitis nieko nekeitęs ir neatsižvelgęs į posėdy darytas pastabas. Projektas buvo nepriimtinas ne tik dėl turinio, bet jame buvo palikta korektūros klaidų, mintys kartojosi, stilius neišlygintas — visa tai darė šiurpų vaizdą. Taip pat spauda bei popierius nedarė delegacijai garbės tokį dokumentą prezidentui įteikti.

MEMORANDUMAS

Bendruomenės redakcija

Susisiekus su kaikuriais politikais bei diplomatais ir su LB Tarybos Prezidiumu, buvo apsispręsta rengti naują memorandumą. Darbas buvo atliktas per naktį. Draugo spaustuvė, talkinama redakcijos ir spaustuvės štabo narių, memorandumą išspausdino liuksusiniame popieriuj — ir vasario 15 d. ryto 8 val. jis jau buvo aerodrome, pakeliui į Washingtoną.

LB atstovai Adamkavičius ir Kėželis, atskridę į Washingtoną, vasario 15 d. 15 val. prisistatė delegacijos pirmininkui Šimučiui. Buvo pasiteirauta jo nuomonės apie memorandumą. Dideliam LB atstovų nustebimui, Šimutis pareiškė memorandumo dar nematęs. Jis pridūrė prašęs dr. Grigaitį memorandumą jam parodyti, bet pastarasis atsakęs pergiliai jį padėjęs, tačiau viskas tvarkoj.

Tada dr. Grigaičio darbo memorandumą pirm. Šimučiui parodė LB atstovai. Šimutis perskaitęs pareiškė, kad tokio memorandumo prezidentui rodyti esą negalima. Padėtį gelbstint, reikėsią šiąnakt memorandumą taisyti ir mašinėle parašytą prezidentui įteikti.

Pirm. Šimučiui buvo pasiūlyta nueiti pas dr. Grigaitį ir memorandumo reikalą iškelti nedelsiant, nes iki vasario 16 ryto nedaug telikę laiko. Šimutis atsakė, kad 5 vai. po pietų būsiąs Alto Vykd. Komiteto posėdis, kur būsiąs svarstomas memorandumas ir tariamasi dėl pačios audiencijos.

Kadangi audiencija ir memorandumas taip pat rūpėjo LB atstovams, tad jie prašėsi įsileidžiami į posėdį. Pirm. Šimutis atsakė, kad posėdis konfidencialus (kartu su Allen), todėl įsileisti negalima. Pakartotinai prašant, nes būsią svarstomi abi pusi liečią klausimai, pakartotinai buvo atsakyta.

Vietoj to pirm. Šimutis pasiūlė Adamkavičiui nedelsiant dėl memorandumo susirišti su dr. Grigaičiu. Adamkavičius ir Kėželis nuvyko į dr. Grigaičio kambarį. Pareiškus, ko ateita, dr. Grigaitis atsakė, kad memorandumas esąs geras. Gal ir neišėjęs toks, kokio jis norėjęs, bet tai tik nuolatinių jo trukdymų bei erzinimo vaisius. Jei nebūtume jo trukdę visokiais nereikalingais reikalais, memorandumas būtų sklandesnis. Bet prezidentas supras (liko neaišku, ar prezidentas supras memorandumo turinį, ar supras, dėl ko memorandumas išėjo nesklandus?). Mėginimai įrodyti, kad toks memorandumas neįmanomas įteikti, liko be vaisių.

Taip pat ir į Alto sekretorių kreiptasi prašant, kad būtų leista dalyvauti artėjančiame 5 val. posėdy, kur būsią svarstomi audiencijos ir memorandumo klausimai, bet ir jis atsakė, kad tai konfidencialus Alto žmonių posėdis, pagaliau nesą laiko apie tai daugiau kalbėtis — buvo atidarytos durys, ir teko išeiti.

Bet iš pirm. Šimučio buvo išsiderėta, kad ano konfidencialaus posėdžio eigoje LB atstovai būsią painformuoti apie jų dalyvavimo galimybes, svarstant bendruosius audiencijos reikalus. Prieš pat posėdį apie dr. Grigaičio darbo memorandumą taip pat buvo painformuotas ir Alto Vykd. Komiteto narys E. Bartkus.

Trumpai prieš 6 val. vak. pas Adamkavičių ir Kėželį atėjo Bartkus pranešti, kad memorandumas nesąs jau toks blogas. Esą jame smulkių klaidų, vienoj vietoj jis pats pasiūlęs ir prirašęs pakeitimą. Naujai pataisytam memorandumui Bartkus surasiąs spaustuvę.

Kadangi ėjo kalba apie naują spausdinimą, nebebuvo galima ilgiau laukti ir teko parodyti Drauge spausdintą memorandumą.

Susipažinęs su LB memorandumu, Bartkus pripažino, kad jis neabejojamai geresnis. Tačiau jis vistiek negalįs būti priimtas, nes reikią jieškoti kompromiso. Priešingu atveju rytoj į Baltuosius Rūmus tenueisią tik šeši asmenys...

MEMORANDUMAS

Dr. K. Jurgėlos redakcija

Dabar LB atstovai jau galėjo patekti į aną konfidencialų posėdį, kur, be Alto Vykd. Komiteto keturių narių, buvo dr. K. Jurgėla iš Washing-tono (Amerikos Balso red.) ir Allen. Nedelsiant buvo duotas susipažinti LB memorandumo projektas.

Į projektą buvo reaguota šiaip: Pozityviai už jo priėmimą pasisakė vienintelis Šimutis. Dr. Grigaitis ir dr, Jurgėla pasisakė prieš. Vaidyla savo nuomonės nepareiškė. Bartkus laikėsi rezervuotai.

Čia paaiškėjo, kad ir dr. Jurgėla taip pat turįs atsivežęs memorandumo projektą. Paklaustas, kas jį prašę paruošti, atsakė, kad pats parašęs, nes žinąs iš praktikos, kad, kai Altas atvažiuojąs be nieko, tai tenką per naktį viešbutyje rašyti. Norėdamas to išvengti dabar, iš anksto paruošęs savo projektą.

Vadinasi, jau buvo trys memorandumo projektai. Susipažinus su paskutiniuoju, jis buvo rastas neblogas, bet daugiau mažiau akcentavo Amerikos Balso programų lietuviškojo skyriaus vargus. Toks smulkmeniškas vieno dalyko kėlimas bendriniame memorandume atrodė ne vietoj.

MEMORANDUMAS

Alleno redakcija

Vyriausiu teisėju memorandumų byloje buvo Allen. Jis, susipažinęs su LB projektu, paskelbė, kad visi trys memorandumai esą tokie puikūs (briliant) jog jis nežinotų, kuris iš jų yra išskirtinas...

Buvo aišku, kad šiame „teisme” teisybės nebus rasta. Tačiau LB atstovai jame pasiliko ne savojo projekto ginti, bet išrinkti geriausią iš trijų, nes esmė buvo įteikti prezidentui dokumentą, kuris nedarytų gėdos lietuvių tautai.

Darbo sklandumui užtikrinti memorandumo svarstyti pasiliko Allen, dr. Grigaitis, dr. Jurgėla ir inž. Adamkavičius. Trys valandos karštų ginčų nedavė vaisių. Ne blaivus reikalo sprendimas, bet dr. Grigaičio savojo projekto, kaip geriausiojo, gynimas privedė prie sprendimo, kad iš trijų projektų Allen sudarys vieną. Taip gimė ketvirtasis ir galutinis memorandumas.

Alleno vaidmenį memorandumų byloj ryškina šis įvykis. Apie 23 val. Allen viešbučio vestibiuly priėjo prie stovinčių dr. Alg. Nasvyčio, Adamkavičiaus ir Kėželio ir be jokių įvadų pareiškė: vyrai, jūsų memorandumas tikrai geras — patys matysite, kaip ištisai perrašiau visą eilę jūsų paragrafų. Ką gi aš turėjau daryti, kada reikėjo kaip nors išlaikyti namuose taiką?

Keičiama tvarka

Tą patį vakarą Alto Vykdomasis Komitetas susirinko posėdžio su Allenu. Vasario 16 d. ryto 3 vai. Bartkus atvyko pas Adamkavičių ir Kėželj ir pranešė, kad tik ką dabar pasibaigė posėdis ir pagal Baltųjų Rūmų patvarkymą audiencijai nustatyta tokia tvarka:    Altas vadovauja delegacijai, pirm. Šimutis pasveikina žodžiu prezidentą, Adamkavičius perskaito delegacijos dalyvių pavardes, o dr. Grigaitis bus pagrindiniu kalbėtoju. Taip nutarta, taip bus.

Bandyta paveikti Bartkų, kad tai vienašališkas aktas, susitarimo laužymas. Be to, dr. Grigaičiui turint silpną balsą, ir pats įspūdis būsiąs neefektyvus. Bet Bartkaus šie argumentai neįtikino. Priešingai: prezidentas būsiąs giliai paveiktas, matydamas prieš save pražilusį senuką, drebančiu balsu prašantį užtarimo okupuotai Lietuvai.

Delegatai renkasi

Delegatai į Washingtoną buvo sukviesti tokiu nedatuotu Amerikos Lietuvių Tarybos Vykdomojo Komiteto raštu:

Didžiai Gerbiamas:

Baltajam Namui sutikus, kad Prezidentas John F. Kennedy priimtų Lietuvių Delegaciją Lietuvos Nepriklausomybės Dienai paminėti, turiu malonią pareigą, Baltojo Namo pavedimu, Jums pranešti, kad Jūs esate tos garbingos Delegacijos sąraše.

Delegacija bus laukiama Baltajame Name lygiai 12 valandą vidurdieny, Vasario 16-tą dieną.

Su pagarba:

(pas.) Dr. P. Grigaitis ALT Sekretorius

Vasario 16 d. Washingtone susirinko tokios sudėties delegacija:

JAV LB Centro Valdybos nariai — J. Jasaitis, V. Adamkavičius, Z. Dailidka, A. Kėželis, LB Tarybos pirm. St. Barzdukas ir vicepirm. Alg. Nasvytis;

Alto Vykd. Komiteto nariai — L. Šimutis, E. Bartkus, P. Grigaitis, M. Vaidyla, Alto Inf. Centro direkt. M. Kižytė;

Altą sudarančių grupių atstovai — A. J. Rudis (ALRK Federacija), V. T. Kvetkus (ALRK Susivienijimas), P. Dargis (Susivienijimas Lietuvių Amerikoje), V. Abraitis (A. Lietuvių Tautinė Sąjunga), St. Briedis (A. Lietuvių Socialistų Sąjunga), St. Gegužis (A. Lietuvių Tautinė Sandara); Jonas Grigalius, J. Sonda, A. Varnas.

LB Centro Valdyba išsiuntė laiškus ir telegramas dr. Vileišio kviestiesiems delegatams, atšaukdama jų pakvietimą ir apgailestaudama sudarytus nemalonumus.

Delegacijos posėdis

Vasario 16 d. 10 vai. Washingtono viešbuty delegacijos pirm. Šimutis sukvietė delegatų posėdį. Susirinko ne visi, nes ne visi į viešbutį buvo atvykę.

Pirmininkas painformavo, kaip audiencija bus vykdoma — apie kontrolę įeinant, vykimo laiką ir kt.

Taip pat pranešė ir apie tvarkos pakeitimą: esą, Baltųjų Rūmų patvarkymu, memorandumą skaitysiąs bei aiškinsiąs Alto sekr. dr. Grigaitis, o LB Centro Valdybos vicepirmininkui Adamkavičiui Baltųjų Rūmų tepavedama perskaityti... delegatų pavardes.

Vadinasi, mums jau pažįstamas „autoritetingasis šaltinis” nuėjo savo keliu iki galo!

LB Centro Valdybos pirmininkui Jasaičiui protestuojant, delegacijos pirmininkas Šimutis paskelbė posėdį uždarąs.

Adamkavičius: yra neišbaigtų klausimų, kada juos tarsim?

Jais buvo tariamasi čia pat, bet jau „privačiai”.

Audiencija

Buvo susitarta į Baltuosius Rūmus atvykti pusvalandžiu prieš audiencijos pradžią.

Kiekvienas buvo patikrintas du kartu — prie vartų ir sargybos būste: pareigūnas prie pasakytos pavardės sąraše dėjo kryželį.

Delegacijos nariai susirinko į laukiamąjį kambarį, vadinamą žuvies kambariu.

Reikėjo pasirašyti memorandumą, bet jo vis nebuvo. Likus dešimt minučių iki 12 vai., Adamkavičius su nepasitenkinimu dr. Grigaičiui privačiai pastebėjo, kad ko gero memorandumas dėl užsispyrimo ir liksiąs nepasirašytas. Dr. Grigaitis atsakė turįs kišenėj savo projekto vieną egzempliorių, tad būsią galima jį pasirašyti ir prezidentui įteikti. Adamkavičius pastebėjo, kad jie turį kitą memorandumą, kurį, reikalui verčiant, būsią galima panaudoti. Grigaitis į tai: niekad! Laimingu sutapimu, keturios minutės prieš 12 val. buvo atvežtas naujai Washingtono išspausdintas memorandumas, kurį delegacijos nariai galėjo pasirašyti.

Lygiai 12 val. delegacija guvo pakviesta į prezidento darbo kabinetą. Prezidentas kiekvieną pasitiko prie durų ir pasveikino. Kiekvienas pasisakė pavardę ir gyvenamąją vietovę. Taigi savaime atkrito „Baltojo Namo” Adamkavičiui numatytas delegatų pavardžių skaitymas...

Visiems susirinkus ir sustojus pusračiu apie prezidentą, delegacijos pirmininkas Šimutis pristatė delegaciją — supažindino su jos sudarymo pagrindais.

Po savo kalbos pakvietė žodį tarti LB Centro Valdybos vicepirmininką Adamkavičių, kuris padėkojo prezidentui už šį priėmimą ypačiai šią lietuvių tautai reikšmingą dieną ne tik išeivijoje, bet ir už geležinės uždangos.

Šioj vietoj prezidentas įsiterpė, prašydamas paaiškinti jam šios dienos istorinę reikšmę.

Tada Adamkavičius žodį perdavė dr. Grigaičiui, pasiruošusiam kalbėti. Grigaitis iš pasirašyto teksto paryškino memorandumo mintis ir savo žody išdėstė sovietinės okupacijos padarinius. Baigęs įteikė prezidentui visų delegacijos narių pasirašytą memorandumą.

Delegacijos pirmininkas paprašė prezidentą padaryti pareiškimą.

Prezidentas:

Jam malonu priimti šią delegaciją ypatingą lietuviams dieną.

Lietuvos problema jam seniai žinoma. Laimingu sutapimu, 1939 m. jam teko būti Londone, kai Anglija ir Prancūzija derėjosi su Sovietų Sąjunga dėl sutarties ir kai derybos nutrūko dėl to, kad Anglija nesutiko patenkinti Sovietų Sąjungos pretenzijų Baltijos valstybių atžvilgiu.

Tarptautinė padėtis dabar sunkinama naujų incidentų. Aktualus kolonializmo klausimas. Jums yra žinoma jo Jungtinėse Tautose pasakytoji kalba. Amerika yra prieš kolonializmą, taigi ir prieš kolonializmą Baltijos kraštuose.

Negalėdamas pažadėti kokių nors konkrečių įsipareigojimų, jis pasisakė visuomet stovėsiąs už visų tautų laisvės principą.

Baigęs kalbėti, prezidentas pasisakė kartu nusifotografuosiąs. Į kabinetą įsiveržė būrys fotografų ir filmuotojų. Akino šviesos, spragsėjo aparatai.

Pagaliau audiencija buvo baigta. Išeinančius delegatus prezidentas lydėjo durų link ir vėl su kiekvienu atsisveikino. Inž. Rudis paklausė prezidentą dėl Baltijos valstybių okupacijos tolimesnio nepripažinimo ir prašė atkreipti dėmesį dėl senatan įneštos rezoliucijos ryšium su lietuvių kunigų persekiojimu Lietuvoje. Prezidentas užtikrino ir ateity laikysiąsis Lietuvos okupacijos nepripažinimo, su rezoliucija susipažinsiąs.

Išeidamas Varnas su prezidentu pasikalbėjo savo reikalais, dr. Nasvytis įteikė knygą “Leave Your Tears in Moscow” ir paprašė su ja susipažinti.

Audiencija truko 20 min. su viršum. Delegaciją palydėjo kongresmanai Daniel Flood ir William Murphy, toliau tarpdury stovėjo K. O’Donnell, specialus prezidento padėjėjas.

Išėjusius delegatus Baltųjų Rūmų vestibiuly pasitiko spaudos atstovai. Gaila, spaustuvė nesuspėjo pristatyti spaudai skirtų memorandumo egzempliorių, nors laikraštininkai teiravosi, kas yra prezidentui įteikta. Vėliau atgabenti memorandumo egzemplioriai daliai laikraštininkų galėjo būti įteikti.

Amerikos Balso redaktorius dr. K. Jurgėla, pasistatęs ant frontinių durų laiptų mikrofoną, įrašė į juostą LB Tarybos Prezidiumo pirm. Barzduko ir Alto Vykd. Komiteto pirm. Šimučio kalbas, skirtas Lietuvai.

Sąžinės sąskaita

Audiencija buvo didelis įvykis, bet jos džiaugsmą temdė pasirengimas, nebuvęs toks, koks normaliai turėjo būti. Nėra kokia paslaptis, jog būdavo momentų, kad grėsdavo delegacijai iširimas. Bet galutinius Bendruomenės sprendimus lemdavo ypačiai du motyvai. Visų pirma buvo labai aiški Baltųjų Rūmų sąlyga: susitarkite ir atsiųskite vieną delegaciją. Tad kokia sąžine Bendruomenė galėjo demonstruoti Baltiesiems Rūmams pačių lietuvių nesutarimą? Kaip į tai būtų buvę pažiūrėta? Kokį vardą mes būtume pelnę? Antra, nuolat kartojame: bendrasis labas turi būti už viską augščiau! Tad Bendruomenė ir aukojo šiam labui mažesnės reikšmės vertybes, nors tai darė labai sunkia bei skaudama širdimi.

Buvo ištverta iki galo. Bet taip pat reikėjo padaryti ir sąžinės sąskaitą.

Todėl delegacija tuoj po audiencijos vėl susirinko posėdžio Washingtono viešbuty.

Posėdžiui pirmininkavo Šimutis, jis pirmasis ir pasisakė:    Esąs vieningo lietuvių fronto skelbėjas. Prikišęs savo rankas ir prie JAV Lietuvių Bendruomenės organizavimo. Norėjęs šios audiencijos pasisekimo. Nuotaikos periferijose priklausysią nuo mūsų pačių — kaip viską perduosim, kaip atsiliepsim. Reikią gerų nuotaikų, tad išvažiuokim iš Washingtono nusiteikę už vienybę ir susiklausymą. Galutinai paaiškėję, kad kultūriniai sąjūdžiai taip pat neatleidžiami nuo Lietuvos laisvinimo darbo, tad pradėkime naują mūsų gyvenime erą: susieikime visi krūvon!

Grigaitis: Buvę fikcijų, pasireiškę nesklandumų. Iš kur tai? Iš to, kad nesančios atskirtos veikimo sritys — Bendruomenė kultūriniam darbui, Altas politiniam darbui. Prieš pradedant rūpintis audienciją, Bendruomenei reikėjo su Altu pasikalbėti, pasitarti, ją painformuoti. Audrų gyvenime negalima išvengti, ir jis nebijąs jų, nes daug pergyvenęs. Altas audienciją planavęs jau nuo birželio mėnesio. Įsimaišius Bendruomenei, viskas susipynė, padėtis įsitempė. Pasiruošimas buvęs toks sunkus, jog atrodę, kad neatlaikysiąs. Panašių sunkių dienų jis turėjęs tik kovose su komunistais. Amerikos lietuviai laukę „dypukų”, tikėjęsi iš jų talkos bei paramos, bet nusivylę, nes dypukai pasirodę esą išdidūs, nesiskaitą. Su Šimučiu jis galįs bendrą darbą dirbti,

* * *

Vieniem — tu didvyrių palaiminta žemė,

Kitiem — tu nykštukų varginga tėvynė,

O man tu esi kaip smūtkelis prie kelio,

Kur laukia keleivio malda ir nakvynė.

V. Mykolaitis-Putinas

nes abu dirbą tais pačiais motyvais, nesivaikydami pelno, nežiūrėdami naudos.

Adamkavičius: Bendras darbas reikalingas tam tikrų sąlygų. Nebūtų reikėję kovoti, jei būtų buvęs gerbiamas žmoniškumas, jei nuoširdžiai būtu buvę laikomasi susitarimų.

Dargis: Lietuvos laisvės klausimu nesutarimo negalį būti.

Barzdukas: Sutinkam, kad su Altu reikėję pasikalbėti ir pasitarti, bet, kai siekėm pereitais metais Alto, Balto ir Bendruomenės bendro posėdžio, Altas jo nenorėjo — ir jis neįvyko. Kai Baltieji Rūmai pasakė „susitarkite”, Bendruomenės vardu lapkričio 25 vykau pas Alto pirm. Šimutį. Per prel. Balkūną sužinojom, kad Altas audiencijos nejieškąs ir su Bendruomene kartu neinąs. PLB Valdyba organizavo vienybės konferenciją ir visus kalbino dėtis, ji negalėjo įvykti Altui atsisakius joje dalyvauti. Taigi Bendruomenė kalbėjosi ir tarėsi.

Audiencijos byloj buvo du partneriai, abu Baltųjų Rūmų pripažinti, jų oficialiai skelbiami ir t. t. Natūralu buvo, kad jie lygybės pagrindu ir bendradarbiautų, Ar taip buvo? Kad audiencija įvyktų, Bendruomenė aukojo viską, paaukojo net žmones, o Altas žmoniškumą ir kitų garbę mindė. Ar tai toks turėjo būti bendradarbiavimas? Bendruomenė įvykius pergyveno dideliu kartėliu ir skaudama širdimi, buvo padaryta daug ir didelių nusikaltimų, todėl reikės taip pat atlikti viešą išpažintį ir padaryti viešą atgailą.

Grigalius, skaitydamas raštus, įrodinėja, kad Altas prezidento audiencijos pradėjęs jieškoti 1961 metų pavasarį. Kyla klausimas: jei jieškojo, kodėl nieko niekam nesakė? Kodėl to nežinojo net Alto pirm. Šimutis, rašydamas prel. Balkūnui laišką?

Sąžinės sąskaitos reikalu dar kalbėjo Jasaitis, Dailidka, Bartkus ir kt. Po audiencijos plačiai kalba visa mūsų spauda. Ir reikia sutikti su Draugo vedamojo teigimu, kad audiencija buvusi mums skaudi pamoka, kurios padarinių negalime dar pramatyti.

Baigiant

Mūsų čia teikiama medžiaga taip pat atsiranda atsiliepiant į reikalavimus — paaiškinimų reikalauja LB Tarybos nariai, LB organai, spauda, paskiri asmenys.

Pagrindiniai šios medžiagos šaltiniai yra LB Tarybos Prezidiumo susirašinėjimas, LB Centro Valdybos narių užrašai ir informacija. Dėl medžiagos gausumo visos paskelbti nebuvo galima, todėl reikėjo tenkintis santrumpomis. Bet trumpinta tiek, kad nenukentėtų vaizdo pilnumas bei ryškumas. Redagavimo darbas LB Tarybos Prezidiumo 1962 kovo 6 dienos posėdy buvo pavestas pirm. St. Barzdukui.

„Pro memoria” siunčiama LB Tarybos nariams, PLB Seimo nariams amerikiečiams, PLB Valdybai, JAV Liet. Bendruomenės apygardoms ir apylinkėms, Lietuvos Pasiuntinybei Washingtone ir konsulatams Amerikoje, politiniams veiksniams, delegacijos nariams, lietuvių spaudai ir visiems tiems, kurie paaiškinimų yra prašę.

Pirmasis „Pro memoria” tikslas — painformuoti. Bet audiencijos pamoka negalės taip pat likti be vienokių ar kitokių atgarsių, todėl „Pro memoria” turi teikti taip pat medžiagos svarstymams bei sprendimams. Audiencijos klausimas, be abejo, atsidurs ir artimiausioj LB Tarybos sesijoj.

JAV Lietuvių Bendruomenės TARYBOS PREZIDIUMAS

Stasys Barzdukas Pirmininkas

Vytautas Kamantas Sekretorius

Clevelande, 1962.III.15.