Lietuva Enciklopedijose
Jonas Jasaitis
Dažnai nusiskundžiame, kad apie Lietuvą mažai ir kartais klaidingai informuoja kitų kraštų žinių šaltiniai savo krašto gyventojus. Ypatingai mūsų krašto pažinimą ir žinių stoką pastebime mes patys gyvendami svetimuose kraštuose. Pastebime, kad net mokyklose naudojamuose vadovėliuose ir net mokslo veikaluose ne visada teisingai supažindinama su Lietuva.
Visos kultūringos tautos leidžia enciklopedijas. Enciklopedijos yra siauros, skirtos vienai kuriai žinijos šakai, arba bendrinės, apimančios visas žinijos šakas. Bendrinėse enciklopedijose pakankamai žinių randame ir apie atskiras tautas, jų kilmę, kalbą, kultūrą, istoriją. Netenka abejoti, kad visose bendrinėse enciklopedijose minima lietuviai ir Lietuva.
Apskritai, enciklopedijose, kai kalbama apie tautą ar valstybę, išryškinama pagrindinės tautinės savybės, kurių svarbiausios yra kalba, istorija, kultūra.
Atskirti nuo slavų
Pastebėtina, kad vakaruose išeinančiose enciklopedijose, naujesnėse laidose, lietuvių kalba atskiriama nuo slavų kalbų grupės. Amerikietiškoji Colliers’ Encyklopedia liet. kalbą laiko svarbiausiu baltų šakos nariu Indo-Europiečių kalbų šeimoje. Šioje enciklopedijoje, palyginus, plačiai aprašoma lietuvių bendrinės kalbos išsivystymo eiga. Taip pat duodami lietuvių kalba kalbančiųjų skaičiai įvairiuose pasaulio kraštuose, kurie mums gali būti įdomūs, nes svetimų kraštų tarpe yra minimas ir Sibiras, tik nepažymėtas kalbančiųjų skaičius. Skaitoma, kad JAV yra 400,000, Brazilijoje 40.000, Argentinoje 35,000, Urugvajuj 10.000, Kanadoj 10,000, Anglijoj 12,000 ir kituose Vakarų Europos kraštuose 70,000. Šie duomenys yra to laiko, kai tremtiniai dar gyveno vakarų Europos valstybėse.
Encyklopedia Americana lietuvių kalbą pristato kaip senesnę už graikų, lotynų, germanų, keltų ir slavų kalbas ir, kad lietuvių kalba yra seniausia gyvų kalbų šeimoje. Prisimenamas vokiečių filosofo Kanto raštas lietuvių gramatikoje, kur Kantas siūlė, kad lietuvių kalba, kaipo raktas į filologiją ir istoriją, turėtų būti valstybės globoje.
Encyklopedia Britanica lietuvių kalbą pristato panašiai kaip ir jau minėtos enciklopedijos. Taip pat labai plačiai nušviestas bendrinės lietuvių kalbos susidarymo kelias.
Lietuvių kalbos pristatymu nuo angliškųjų enciklopedijų neatsilieka ir vokiečių Der Grosse Brockhaus, šveicarų Schweizer Lexikon ir prancūzų Larousse Du XXe siecle. Visose pripažįstamas lietuvių kalbos skirtumas, senumas ir svarbumas filologijos mokslui.
Apskritai enciklopedijose rašant apie atskirą tautą nemažai vietos skiriama jos literatūrai. Palyginus su kitais skyriais lietuvių literatūra aptariama labai trumpai.
Literatūra ir menas
Jau minėta Collier’s enciklopedija lietuvių literatūrą paliečia plačiau nei kitos. Paminėta visa eilė mūsų senųjų ir nepriklausomybės laikais pasireiškusių rašytojų. Panašiai yra enciklopedijose Americana ir Britanica. Minėtosios, vokiškoji, šveicarų ir prancūzų enciklopedijos literatūrai vietos skiria mažiau nei angliškosios. Nei vienoje minėtų enciklopedijų ne-pristatomi mūsų naujieji išeivijoje subrendę rašytojai.
Schweizer Lexikon pristatant Lietuvą atskiru skyreliu nušviečia lietuvių dailę. Įdėta A. Galdiko paveikslo ir Vytauto statytos Zapyškio bažnyčios, kaipo pirmojo gotikos pastato Lietuvoje, nuotraukos. Iš lietuvių dailininkų mini: J. Aleškevičius (1777-1830), K. Šklėrius, Čiurlionis, Žemaitis, Varnas, Rimša, Zikaras, Galdikas ir Vienožinskis.
Kitos enciklopedijos dailei atskiro skyrelio neskiria.
Iš muzikų enciklopedijose minimi: Sasnauskas, Čiurlionis, Naujalis, Šimkus, Gruodis, Banaitis.
Apskritai, enciklopedijose mūsų kultūrinio gyvenimo pristatymui, palyginus su kitų tautų, arba ir mūsų tautos kitas sritis pristatančiais skyriais, skiriama labai mažai vietos. Bet užtat nemaža vietos skiriama mūsų istorijai.
Mūsų tautos istorija yra įvairi: iš atskirų kunigaikščių valdomų sričių junginio sudaryta vieninga ir stipri valstybė, jos galybės ir net valstybės žlugimas, vergija, kovos už laisvę, nepriklausomybės atgavimas ir praradimas, okupantų priespaudos ir pastangos išsivaduoti. Ir svetimose enciklopedijose istorijai ir, apskritai, kas liečia mūsų pastangas gyventi nepriklausomiems, skiriama nemaža vietos. Šie reikalai ir mums labai svarbūs ir jų pristatymas svetimiesiems reikšmingas.
Žvilgsnis į senovę
The American Peoples Encyklopedijoje sakoma, kad lietuviai 2,000 metų prieš Kristų gyveno prie Juodųjų jūrų ir keliavo link Baltijos. Collier’s enciklopedija randa lietuvių tautos pėdsakus tik 1,500 metų prieš Kristų. Vėlesnių laikų lietuvių tautos istorijoje minimas Mindaugas ir jo apsikrikštijimas. Be Mindaugo suminėti: Gediminas, Kęstutis, Algirdas, Jogaila ir Vytautas. Encyklopedia Americana išvardina Lietuvos kunigaikščius be Kęstučio. Plačiausia ir tiksliausia mūsų kunigaikščių gadynę aprašo Encyklopedia Britanica. Britanica Kernavę pristato Mindaugo laikų Lietuvos sostine. Gediminas vadinamas imperijos, su sostine Vilniumi, statytoju, o Vytautas didžiuoju kariautoju ,troškusiu užkariauti Maskvą ir sunaikinti Aukso Hordą.
Prancūziškoji Du XXe siecle Gediminą pristato kaip Vilniaus įkūrėją.
Lietuvos praeičiai vokiškosios enciklopedijos skiria mažiau vietos nei angliškosios ir prancūziškoji.
Iki Vasario šešioliktosios
Laikotarpiui nuo Lietuvos galybės sužlugimo iki nepriklausomybės atstatymo enciklopedijose vietos skiriama labai mažai. Taip pat pilnai neišryškinamos ir lietuvių tautos pastangos nepriklausomybę atgauti, bei priespaudų žiaurumai. Toks įvykis kaip spaudos draudimas net ne visose, plačiau apie Lietuvą rašančiose, enciklopedijose minimas.
Larousse Du XXe siecle pamini 1863 metų sukilimą, spaudos draudimą ir Muravjovą, pridedant jam ir Koriko vardą. Spaudos draudimą mini ir Encyclopedia Britanica.
Atgimimo laikotarpyje kaikuriose enciklopedijose randame laikraščius Aušrą, Varpą, Tėvynės Sargą, o taip pat Basanavičių ir Kudirką.
Nepriklausomybė ir okupacija
Nepriklausomybės laikotarpis, apskritai, pristatomas gana tiksliai. Ypatingai plačiai ir tiksliai nepriklausomybės laikotarpį atvaizduoja Encyclopedia Britanica. Pateikia daug Lietuvos gyvenimo statistinių davinių. Minimi valstybės kūrimo veikėjai: Smetona, Voldemaras, Stulginskis, Grinius, Šleževičius. Pasitaiko klaidų varduose. Mykolui Šleževičiui duotas Kazio vardas. Encyklopedia Americana Aleksandrą Stulginskį pakrikštijo Antanu.
Minimi Lietuvos valdžios pasikeitimai. Pastebėtina, kad nei vienoje enciklopedijoje nerašoma, kad Lietuvoje buvo diktatūra, ką mes patys dažnai su reikalu ar be reikalo linksniuojame. Schweizer Lexikon, po 1926 m. gruodžio mėn. 17 d. perversmo Lietuvos valdymosi formą vadina autoritetine demokratija.
Šiuo metu labiausia mums yra reikšmingas Lietuvos užgrobimas. Štai kaip Lietuvos okupaciją ir jos pasėkas pristato enciklopedijos.
Schweizer Lexikon pabrėžia Stalino -Hitlerio sutartį, o taip pat ir visas Sovietų - Lietuvos sutartis ir jų sulaužymą. Der Grosse Brockhaus Lietuvos okupaciją pristato taip pat kaip Stalino - Hitlerio susitarimo auką. Kad Lietuva yra prievarta įjungta į Sovietų Sąjungą ir, kad neša sunkų vergijos jungą pripažįstama visose vakarų didžiosiose enciklopedijose, žinoma, pasitaiko ir retų išimčių.
Encyclopedia Americana pristatydama pirmuosius bolševikinius rinkimus Lietuvoje pabrėžia, kad Lietuvos komunistų partija niekada neturėjo daugiau kaip 2,500 narių. Taip pat pažymi, kad rinkimų metu nebuvo jokios balsuotojų registracijos, nors buvo paskelbta, kad 99.19% balsuotojų pasisakė už oficialiuosius išstatytus kandidatus, čia enciklopedija pateikia mums labai įdomų ir plačiau pagarsinti vertą faktą, kad rinkimų davinius rusų žinių agentūra Londone paskelbė 24 valandomis anksčiau nei, kad baigėsi balsavimai.
Ta pati enciklopedia, plačiau nei kitos, paliečia 1941 metų birželio mėn. sukilimą prieš Sovietus prasidėjus Rusijos - Vokietijos karui. Šios enciklopedijos patiektomis žiniomis kai prasidėjo Sovietų Rusijos-Vokietijos karas vokiečiams žygiuojant į sovietų kontroliuojamą teritoriją, 125 000 lietuvių, priklausančių Aktyvistų Frontui, remiami 10,000 lietuvių kareivių, kurie buvo Raudonojoje armijoje, jau 23 birželio Kaune savo kontrolėje turėjo visas valdžios įstaigas ir radio stotį. Tuo laiku buvo apskelbta Lietuvos nepriklausomybė ir sudaryta Juozo Ambrazevičiaus pirmininkaujama Laikinoji Lietuvos vyriausybė. Šis sukilimas, padėjęs wermachtui išstumti rusus, jokiu būdu nebuvo provokiškas.
The American Peoples Encyklopedia, kuri skiria labai mažai vietos Lietuvai, mini, kad į Sibirą deportuota milijonas Lietuvių katalikų. Schweizer Lexikon pažymi, kad artinantis sovietų okupacijai didelis lietuvių pabėgėlių skaičius pasitraukė į vakarus.
Anglų kalba leidžiama Universal Jewish Encyklopedia pirmąją Lietuvos okupaciją vadina Lietuvos ir jos seseriškų valstybių okupacijos išbaigimu, nes okupacijos pradžia yra 1939 m. spalio mėnesis, įgulų įvedimas.
Liečiant žydus ši enciklopedia iškelia faktą, kad prasidėjus antrajam pasauliniui karui 1939 m. rugsėjo 1 d. Lietuva tapo viena iš nedaugelio valstybių priėmusi žydų pabėgėlius, o po Lenkijos žlugimo vienintelė tvirtovė laisvo žydų gyvenimo ir kultūros rytų Europoje.
Peržvelgus keletą mums svarbių kraštų enciklopedijų galima konstatuoti, kad lietuvių tauta, valstybė, jos praeitis ir dabartis pristatoma teisingai. Tiesa, ne visose vienodai, nes ne visų enciklopedijų Lietuvos skyrių autoriai naudojo tinkamą medžiagą. Reikia laikyti, kad geriausią informaciją pateikia Encyclopedia Britanica. Apie Lietuvą ši enciklopedia medžiagą sėmėsi iš prof. Biržiškų, Naujokaičio, Vydūno, Jungferio ir kt. lietuvių autorių veikalų. Ne visos enciklopedijos nurodo kokią medžiagą naudojo Lietuvos skyriaus autorius. Viena pastebima, kad naujose enciklopedijų laidose Lietuva pristatoma daug geriau ir tiksliau nei senose. Iš to aiški išvada — enciklopedijoje rašantieji daugiau naudojosi mūsų autorių medžiaga.
Jei galime pasidžiaugti, kad iki šiol daugumoje enciklopedijų ir lietuvių tautos reikalai tinkamai nušviečiami, tai ateitis kelia rūpestį. Enciklopedijų laidos kartojasi, medžiaga papildoma, praplečiama. Todėl ir mes turime stengtis, kad būtų tinkamos ir vertingos medžiagos svetimomis kalbomis, kuria enciklopedijų bendradarbiai galėtų naudotis. Jau dabar kai kuriose enciklopedijose bendradarbiauja ir mūsų mokslininkai. Būtų labai naudinga, kad amerikietiškose mokyklose dėstantieji mūsų jaunieji mokslo darbuotojai rastų kelius tapti vienos ar kitos enciklopedijos bendradarbiais.
Apskritai informacijų apie Lietuvą, o ypatingai mokslinę vertę turinčių veikalų mums labai trūksta. Ir ši kelių enciklopedijų apžvalga tebūna paskatinimas tokiais veikalais pasirūpinti.
Naudota: Collier’s Encyclopedia, The Universal Jewish Encyclopedia, The Encyclopedia Americana, Encyclopedia Britanica, New International Encyclopedia, The Americana Peoples Encyclopedia, Der Grosse Brockhaus, Schweizer Lexikon, Larousse Du XXe siecle, La Grande Encyclopédie.
