VARDAI ĮVYKIUOSE
Inž. A. Rudis atšventė 50 metų amžiaus sukaktį. Gimęs 1911 Jungtinėse Amerikos Valstybėse pavyzdingai lietuviškoje šeimoje, pats Lietuvos niekada nematęs, inž. A. Rudis visas savo jėgas, sugebėjimus ir energiją pašventė Lietuvai ir lietuviams. Tik baigęs aukštąjį mokslą inž. A. Rudis į didelės lietuviškos veiklos barus išėjo tuo metu, kai Lietuva neteko laisvės, kai išgirdo kenčiančio ir pavergto lietuvio šauksmą, kai laisvės kovų baras buvo perkeltas į laisvąjį pasaulį. Jau 20 metų kai Antanas ir Marija Rudžiai ištikimai ir nepavargstamai budi visų lietuviškųjų reikalų sargyboje.
Inž. A. Rudžio veikla plati ir šakota. Aktyviai dalyvauja Balfe, Alte, Kolumbo ir Lietuvos Vyčiuose, Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacijoje, kitose kultūrinėse organizacijose, remia lietuviškus ansamblius, chorus. A. ir M. Rudžiai yra didžiausi aukotojai visiems lietuviškiems reikalams. Tremtinius lietuvius Vokietijoj rėmė ir remia per Balfą ir asmeniškai. Rudžių šeima iš Vokietijos atsikvietė daugiau 200 lietuvių šeimų. A. Rudžio veikla gyvai juntama Lietuvių Romos Katalikų Susivienijime. 1956 Amerikos vyskupų tarybos buvo paskirtas Amerikos Vyrų ir ALRK Federacijos atstovu į Pasauliečių katalikų suvažiavimą Romoje. Tai buvo didelė garbė lietuviams ir A. Rudžio veiklos įvertinimas. Politinėje veikloje dažnai lankosi Washingtone, lanko kongresmanus ir senatorius, jiems primena Lietuvos bylą. Kersteno kongresinis komitetas, kuris tyrinėjo Pabaltijo kraštų okupaciją, buvo pakviestęs inž. A. Rudį patarėju ir su plačiais JAV vyriausybės įgaliojimais buvo pasiųstas į Europą.
Penkiasdešimties metų sukakties minėjime inž. A. Rudžio tartas žodis nusako jo pasirinktą ir nueitą lietuviškąjį kelią: “Aš esu jūsų tarnas. Tarnavau savo broliams lietuviams, dirbau ten, kur mano pagalba buvo reikalinga, nes tai įpareigoja mano lietuviška širdis ir meilė tėvų gimtajam kraštui — Lietuvai”.
Į Laisvęveikliam sukaktuvininkui siunčia geriausius sveikinimus ir linkėjimus ir toliau nepavargstamai dirbti Lietuvai ir lietuviams.
Prof. Antanas Paplauskas — Ramūnas, pedagogas, pedagoginių studijų autorius, po Europos ir Azijos kraštus keliautojas 1960 gruodžio 31 sulaukė 50 m. amžiaus. Suvalkietis, gimęs Marijampolės apskrityje, dabar Ottawos universitete Kanadoje profesorius. Mokėsi Marijampolės Marijonų gimnazijoje, kalbas ir pedagogiką studijavo VDU Kaune, studijas gilino Vienos universitete, kur jam buvo suteiktas pedagogikos daktaro laipsnis už disertaciją apie pedagogines sroves. Buvo pakviestas dėstyti universitete. Nuo 1935 yra mokytojavęs Ukmergės, Klaipėdos, Vilkaviškio ir Kauno gimnazijose. Poetas, rašęs eilėraščius besimokydamas gimnazijoje, studijuodamas universitetuose, rašo ir profesoriaudamas. Atvykęs į Kanadą buvo pakviestas dirbti Montrealio universitete. Jau dešimt metų profesoriauja Ottawos universitete ir yra pedagogikos katedros vedėjas. Bendradarbiauja lietuvių spaudoje, taip pat
anglų, vokiečių, prancūzų žurnaluose. Vakarų Europos ir Azijos mokslininkų tarpe turi daug pažinčių. Plataus atgarsio susilaukė jo studija apie fizinį auklėjimą pilnutiniame humanizme, išspausdinta žurnale Revue de l’Universitete d’Ottawa.
Pedagogas prof. dr. Antanas Paplauskas — Ramūnas yra Į Laisvę žurnalo bendradarbis.
Dr. Zigmas Brinkis, ĮLaisvę žurnalo bendradarbis, nuo 1961 kovo 1 Illinois Masonic ligoninėje pradėjo Chief Resident pareigas chirurgijoje. Dr. Zigmas Brinkis taip pat paskirtas gailestingųjų seserų mokykloje instruktoriumi, kur dėsto pooperacinę ligonių priežiūrą ir bendrąją chirurgiją. Specializuodamasis chirurgijoj, daro daug operacijų. Tame darbe jam talkininkauja 8 jaunesni rezidentai.
Ričardas Bačkis, ilgamečio Lietuvos atstovo Paryžiuje dr. Stasio ir O. Bačkių sūnus, Paryžiaus universitete baigė teisių fakultetą ir išlaikė doktoranto egzaminus. Anksčiau yra baigęs politinių mokslų institute ekonominę sekciją ir įmonių vadovų kursą. Jaunosios kartos lietuvis, apsišarvavęs trim diplomais, pasiekė aukšto pareigūno laipsnį Lever bendrovėje Paryžiuje, kuri yra dalis tarptautinio trusto Unilever. Daug važinėja po Prancūziją. Į Laisvę žurnale yra rašęs apie Prancūzijos socializmą.
Prof. Juozas Eretas, monografijos apie Stasį Šalkauskį autorius, iš Šveicarijos atvyksta į Čikagą dalyvauti Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavime. Svečią kviečia, kelionės išlaidas padengia ir globos A. ir M. Rudžiai iš Čikagos.
Alės Rūtos Nakaitės-Arbienės romaną Į saulėtekį išleido Nidos leidykla Londone. Romanas vaizduoja baudžiavos laikus. Ta pati Nidos leidykla leidžia Alės Rūtos romaną Broliai, kur bus vaizduojami tragiški įvykiai Lietuvoje, prasidėję nuo antrosios sovietų okupacijos.
Mildai Daukantaitei ir Stasiui Tamuloniui, sukūrusiems lietuviškos šeimos židinį, geriausius sveikinimus ir linkėjimus siunčia Į Laisvę Redakcija ir Administracija
Prof. dr. Zenonas Ivinskis, ligi 1960 metų galo pirmininkavo Baltų Institutui Bonnoje, 1961 sausio pradžioje vėl grįžo į nuolatinę gyvenvietę Romoje. Profesorius toliau uoliai darbuojasi Vatikano archyvuose, kartu su keletu bendradarbių ruošdamas spaudai Lietuvos vyskupų reliacijas Vatikanui. Tikimasi, jog prof. dr. Z. Ivinskis šią vasarą atvyks j JAV dalyvauti Amerikos ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitėje ir L. Kat. Mokslo Akademijos suvažiavime.
Kun. dr. Celiešius paaukojo Į Laisvę lietuviškų studijų fondui 800 dolerių, paremdamas dr. Juozo Girniaus veikalo apie tautą išleidimą. Kun. dr. Celiešius yra aktyvus Lietuvių Bendruomenės ir kitų organizacijų darbuotojas, didelis mokslo ir lietuviškos knygos mylėtojas. Gyvendamas Vokietijoje Bonnos universitete studijavo filosofiją ir meno istoriją. Gyvena nedidelėje lietuvių parapijoj Čikagos apylinkėse.
A. P. Bagdonas, pedagogas, paruošė spaudai lietuvių kalbos sintaksę su pratimais. Šios sintaksės konspektas jau naudojamas Čikagos Aukšt Lituanistinės mokyklos pamokose.
Faustas Kirša sulaukė 70 m. amžiaus. Poetas, eilės eilėraščių rinkinių autorius, kultūrininkas. Gyvena Bostone, Mass. Bostone veikiančių lietuvių kultūrinių organizacijų atstovų komitetas vasario 11 surengė Fausto Kiršos 70 metų sukakties minėjimą.
Prel. Mykolo Krupavičiaus 75 metų amžiaus sukaktis iškilmingai paminėta Čikagoje ir kitose vietose. Politikas, visuomenininkas, spaudos darbininkas. Yra parašęs ir išvertęs visą eilę knygų. Su Mykolo Krupavičiaus vardu neatskiriamai susijęs žemės reformos įvykdymas Lietuvoje. Gyvena Cicero, Illinois.
L. Dambriūno premijuotąjį veikalą Lietuvių kalbos veiksmažodžių aspektai išleido Lietuvių Enciklopedija. Knyga turi 110 psl., kaina $4.
Kun. Feliksas Gureckas 1960 gruodžio 8 Šv. Tomo Akviniečio Kolegijoje apgynė disertaciją Švenčiausios Trejybės gyvenimas žmogaus sieloje pagal šv. Cyrilą Aleksandrietį ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Naujojo daktaro specialybė filosofijoje — religijų istorija.
Audrys Juozas Bačkis, Lietuvos pasiutinybės patarėjo dr. St. Bačkio sūnus, kovo 18 d. Romoje įšventintas kunigu. Naujasis kunigas pirmas šv. mišias atlaikė kovo 19 d. Šv. Kazimiero kolegijos koplyčioje.
Dr. Adolfas Šapoka, mokslininkas, Lietuvos praeities tyrinėtojas, istorikas, daugelio mokslinių veikalų autorius ir Tėviškės Žiburių redaktorius širdies smūgio pakirstas mirė 1961 kovo 9 Toronte, Kanadoje.
Gimęs 1906 vasario 13 Grybelių kaime, Utenos valsč. ir apskrityje, mokėsi Utenos Saulės progimnazijoj, vėliau Panevėžio gimnazijoj, kurią baigė 1925. Kauno universitete istorijos studijas baigė 1929. Atlikęs karinę prievolę atsargos leitenanto laipsniu, gavęs stipendiją, išvyko gilinti istorijos studijų į Pragą. Pragoję studijuodamas paruošė mokslinę studiją Jeronimas Pragiškis ir jo kelionė Lietuvon. 1932 pakviestas vyr. asistentu prie istorijos katedros VDU. Paskyrus stipendiją, nuvyko į Stockholmą, kur rinko medžiagą studijai Švedų karas Lietuvoje XVII šimtmetyje.
Grįžęs į Lietuvą ruošė ir redagavo didžiąją Lietuvos istoriją, į kurios paruošimą buvo sutraukęs rinktines lietuvių istorikų jėgas. Lietuvos istorija išleista 1938. Apgynęs disertaciją Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos, gavo daktaro laispnį ir privatdocento titulą. Pirmosios sovietų okupacijos metu bolševikai jo Lietuvos istoriją išėmė iš mokyklų, pašalino jį iš universiteto, turėjo tenkintis kuklia mokytojo vieta technikos mokykloje.
Tremties dienas praleido Bamberge ir Augsburge. Atvykęs į Kanadą kartu su kitais organizavo savaitraštį Tėviškės Žiburius, buvo pakviestas Tėviškės Žiburių vyr. redaktorium. Nepriklausomoj Lietuvoj, tremtyje ir Kanadoje gyvendamas bendradarbiavo moksliniuose žurnaluose ir kitoje spaudoje. Yra paskelbęs studijų ir straipsnių čekų ir estų žurnaluose. Paruošė informacinį leidinį apie Lietuvą anglų kalba Lithuania through the Ages, lietuvių kalboje parašė stambią studiją apie Vilniaus kraštą.
Nepriklausomos Lietuvos išaugintas intelektualas, kultūrininkas, visuomeninkas, kitaip manantiems pažymėtinas tolerantas dr. Alfonsas Šapoka palaidotas kovo 13 Toronte, Kanadoje.
A. a. Juozas Bičiūnas, ekonomistas, mirė kovo 5 d. Chicagoje, sulaukęs 55 m. amžiaus. Buvo aktyvus ateitininkas ir krikščionių demokratų veikėjas. Paliko žmona, sūnus ir dukrelė.
Dr. Pranas Mantvydas, ateitininkų veikėjas ir Židinio redaktorius, prieš keletą metų grąžintas iš Sibiro ir ilgai sirgęs kraujo indų sutrikimu smegenyse, mirė Kaune 1960 rugpjūčio 15 d. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse rugpjūčio 17.
Pranas Mantvydas savo kilme žemaitis, filosofijos daktaras, kuklus ir kruopštus darbininkas. Lietuvos nepriklausomybės laikotarpyje redagavo Židinį ar jam uoliai talkininkavo. Pirmosios sovietų okupacijos metu 1941 birželio mėn. sirgdamas buvo suimtas ir ištremtas. Apie 15 metų praleido Sibiro tremtyje Kazakstane. Grąžintas į Lietuvą dar buvo priverstas parašyti vieną filosofinio turinio knygelę. Grąžintas iš Sibiro tremties gyveno Kaune. Iš Lietuvos gauta žinia, jog dr. Praną Mantvydą į amžinojo poilsio vietą palydėjo daug giminių, draugų, pažįstamų. Palaidojo kun. Vincentas Mieleška, buvęs Kauno Karmelitų bažnyčios klebonas. Laidotuvėse dalvavo prel. Pr. Kuraitis, ilgametis VDU teologijos-filosofijos fakulteto dekanas ir profesorius.
Dr. Bronius Dirmeikis širdies liga mirė Chicagoje 1961 kovo 13. Palaidotas šv. Kazimiero kapinėse kovo 17.
Žemaitis, žemaitiškos tarmės niekada neslėpęs, buvo gimęs 1910 Kražių valsč., Raseinių apskrityje. Kražių Žiburio gimnaziją baigė 1930. Baigęs VDU teisių fakultetą, studijas gilino Bazelio, Vienos ir Paryžiaus universitetuose. Vilniaus universitete 1942 gavo teisių daktaro laispnį ir jame paliko dėstytoju, kartu versdamasis ir advokato praktika.
Nepriklausomoje Lietuvoje dalyvavo Lietuvos Studento redakcijoje, redagavo Akademiką, buvo Lietuvos Aido vyr. redaktorius, Vairo redaktorius. Aktyviai dalyvaudamas tautininkų krypties organizacijose, laikydamasis kietesnės linijos politiniame ir visuomeniniame gyvenime, nevengdamas atviro ir kieto žodžio diskusijose ir ginčuose, betgi dr. Bronius Dirmeikis mylėjo ir gynė teisingumą, išklausė ir įvertino ir kitų nuomonę. Kai apie 1932 metus valdžios buvo nuspręsta uždaryti Kražių gimnaziją, o jos vietoje Kelmės progimnaziją paversti gimnazija, dr. Br. Dirmeikis, pats būdamas tautininkas, tautinės krypties spaudoje labai karštai gynė reikalą gimnaziją palikti istoriniuose Kražiuose.
Atvykęs į JAV ir gyvendamas Čikagoje per 11metų redagavo Margučio žurnalą ir buvo Margučio lietuviškos radijo valandėlės žinių redaktorius. Lietuviškoji spauda ir radijas su dr. Br. Dirmeikio mirtimi neteko gabaus, pajėgaus ir darbštaus spaudos darbininko.
