KULTŪRINIS GYVENIMAS PAVERGTOJE LIETUVOJE
(1959 metai)
Dramos teatrai
Vilniaus Valst. Akademinis Dramos Teatras per 1959 metus pastatė penkis naujus veikalus: P. Cvirkos sukakčiai paminėti pjesę jaunimui „Lakštingala”, sukurtą B. Lukošiaus pagal P. Cvirkos apsakymus „Lakštingala”, „Vartik-lis”, „Paslaptis” ir „Cukriniai avinėliai” (vienkartinis pastatymas); vengrės dramaturgės Klara Fecher komediją „Mes irgi ne angelai”, režis. R. Juknevičius. Vilniaus Valst. Akad. Dramos Teatro trupė su šiuo veikalu po premjeros gastroliavo Kaune, Panevėžy, Ramygaloj, Rokišky, Juodkrantėj; Šekspyro tragediją „Hamletas”, režis. J. Rudzinsko; A. Afinoge-novo dramą „Tolimoji”, rėžis. R. Juknevičiaus; V. Limanto dramą „Vestuvių maršas”, režis. K. Kymantaitės. Veikale vaizduojamas „šiandieninis gyvenimas” inžinierių - statybininkų darbe ir buity. Jis kelia moralines problemas sovietine prasme.
1958 m. Vilniuje buvo įsteigtas lėlių teatras, tačiau apie jo veiklą per 1959 metus neteko užtikti jokių žinių.
Kauno Valst. Dramos Teatras (anksčiau buvęs Jaunojo Žiūrovo Teatras) pastatė tris premjeras: Kazio Binkio pjesę „Generalinė repeticija”, režis. H. Vancevičiaus. Šiam veikalui, kaip rašo Literatūra ir Menas (Nr. 24, 1959), Kauno Dramos Teatras padarė „pataisą”: užsimojo parodyti ne 6 paveikslų dramatinį montažą, kaip savo pjesės žanrą formulavo pats Binkis, o tikrą „mažojo žmogaus’ ’tragediją”, (žiūr. apie tai plačiau straipsnio pabaigoje); čekų dramaturgo M. Stehliko komediją „Kaimiška meilė”, režis. K. Tumpos. Su šiuo veikalu vėliau teatro kolektyvas gastroliavo krašte; N. Hikmeto sovietiškai . filosofinio turinio dramą „Keistuolis”, režis. A. Galinio. Veikale ginčo formoj aiškinamasi, kuris paprastojo žmogaus gyvenimo kelias išnaudotojiškoje visuomenėje yra teisingas. Atsakymas, aišku, jog tai komunizmo kelias.
Kauno dramos teatras metų pabaigoje atnaujino tris veikalus: M. Gorkio „Barbarai”, Bomaršė „Figaro vestuvės” ir G. Nikolajevnos „Pirmasis pavasaris”.
Kauno Valst. Muzikinis Teatras (iki šiol vadinosi Kauno Muzikinis Dramos Teatras) turėjo tris naujus pastatymus: satyrinę operą „Frank Krak”, sukurtą pagal P. Cvirkos to paties vardo romaną. Operos autorius yra jaunas kompozitorius Benjaminas Gorbulskis. Libretą operai pritaikė P. Raščius ir V. Grivickas. Šį veikalą kritikas Vyt. Venckus gerokai sukritikavo, drauge pareikšdamas, kad „Frank Krak” „reikėtų vertinti kaip naujo tipo muzikinį — sceninį kūrinį — satyrą, nepretenduojančią į didžiąją operą” (žiūr. Literatūra ir Menas, Nr. 26); J. Grušo pjesę „Vedybų sukaktis”, režis. H. Vancevičiaus. Veikale vaizduojama dviejų brolių — klastingo ir tauraus — nesantaika sovietiškoj santvarkoj; Kalmano operetę „Silva”, režis. R. Andriejevo, diriguotą J. Indros ir S. Graužinio.
Kauno Jaunojo Žiūrovo Teatras pastatė tik veikalą — R. Mikalauskaitės inscenizaciją „Duokit jiems sparnus”, parašytą pagal M. Sluckio knygą “Geri namai”. Veikalas buvo rež. P. Likšos. Po šio veikalo Jaun. Žiūrovo Teatras buvo sulikviduotas. Jo vieton įkurtas Kauno Valst. Dramos Teatras.
Šiaulių Dramos Teatre pastatyti keturi nauji veikalai: latvių dramaturgo Gunaro Priedės drama „Nors ir ruduo”, rržis, latvės V. Vacumniece. Veikale ypatingai iškeliama „meilė tarybiniam žmogui”, indų dramaturgo Ramešo Mechta pjesę „Kas kaltas”, režis. K. Tumkevičiaus; L. Šaragodskio ir J. Korbino vodevilį „Pavasario sielvartai”, režis. Stasio Paškos; H. Pfeiferio pjesę „Žibintų šventė”, režis. K. Tumkevičiaus. Šios pjesės centre — dviejų jaunuolių, japonės ir amerikiečio, meilė atominės bombos paliestam mieste. Abu jaunuoliai kovoja ne tik už savo asmeninę laisvę, bet skelbia karą ir visiems, kurie slepia savo širdyje „kruvinas, nesuvestas sąskaitas” (Lit. ir Menas”, Nr. 38).
Panevėžio Dramos Teatre pastatyti 3 nauji veikalai: Eduardo de Filipo komedija „Mano šeima”, režis. J. Aleknos; G. Skulskio drama „Tikroji moteris”, rėžis. V. Blėdžio. Šiame veikale vaizduojamos moters egoistinės klastingos pastangos išgarsėti savo vyro sąskaiton; brazilų dramaturgo S. Fi-geiredo pjesė „Lapė ir vynuogės” („Ezopas”), režis. J. Miltinis. Šios pjesės veiksmas vyksta antikinėje Eladoje, tačiau veikale autorius rodo tendenciją „seno siužeto pagrindu spręsti aštrias šiandienines kapitalistinio pasaulio problemas” (Literatūra ir Menas, Nr. 37).
Klaipėdos Dramos Teatre pastatytos 3 premjeros: estų dramaturgo E. Vaiguro drama „Dvejos vedybos”, režis. A. Žadeikio; Lope de Vegos pjesė „Šokių mokytojas”.
Marijampolės Dramos Teatre 3 nauji pastatymai: V. Adomėno 4 v. komedija „Užvis sunkiausia”, režis. St. Čaikausko, komedija iš kolchozinio gyvenimo; esto A. Lijves pjesė „Naujų Metų naktį”, režis. St. Čaikausko. Veikale vaizduojamas „klystančio ir puolančio žmogaus, per kurį negali abejingai peržengti sovietinis žmogus, pakilimas”; prancūzų dramaturgų Skribo ir Leguve komedija „Meilės beieškant”, režis. St. Čaikausko.
Marijampolės lėlių teatras sulikviduotas.
Rugsėjo mėn. Vilniuje gastroliavo garsus Italijos lėlių teatras „Pikoli di Padreko”, duodamas 7 spektaklius.
Operos — Baletai
Valst. Akademinis Operos ir Baleto Teatras Vilniuje pastatė 3 naujas operas ir 3 naujus baletus:
Komp. B. Dvariono operą „Dalia”, J. Mackonio libretu pagal Balio Sruogos stipriai pakeistą „Apyaušrio Dalią”.
G. Verdi operą „Don Karlos”, pastatytą J. Grybausko, diriguotą R. Geniušo. Šią operą teatras pastatė tikslu pavaizduoti „kovą prieš katalikų bažnyčios reakciją, prieš inkviziciją, kovą už laisvę ir pažangą” (Literatūra ir Menas, Nr. 36);
Gruzinų kompozitoriaus Vano Gokieli operą vaikams „Raudonkepuraitė”, diriguotą V. Viržonio, režis. V. Grivicko. Ši opera esanti pirma tokio pobūdžio, sukurta gruzinų liaudies dainų melodijų motyvais;
J. Štrauso baletą „Žydrasis Dunojus”, pastatytą V. Grivicko. Baletmeisteris buvo B. Kelbauskas, dirigentas H. Patašinskas;
Estės kompozitorės Lidija Auster baletą „Tijna”, sukurtą estų liaudies šokių ir muzikos atspalviais;
Gruodžio mėn. pastatė baletą iš trijų baletų - miniatiūrų: — Korsakovo „Še-cherezada” Ravelio „Bolero” ir Weberio „Kvietimas šokiui”. Pastatė B. Kelbauskas, dirigavo Ch. Potašinskas.
Birželio mėn. Vilniaus Operos ir Baleto Teatre gastroliavo Latvijos Valst. Akademinio Operos ir Baleto artistų trupė, pademonsruodama latvių liaudies šokių ir baletų ištraukas.
Lapkričio mėn. gastroliavo žymūs latvių baleto šokėjai, artistė V. Vilcinia ir H. Ritenbergas, pašokdami pagrindines partijas Vilniaus Operos ir Baleto suruoštuose baleto spektakliuose „Gulbių ežere” ir „Žizel”.
Muzikinis gyvenimas — koncertai
Vilniaus muzikinis gyvenimas chronologine tvarka:
Sausio mėn. koncertavo vienas Maskvos choras, vadovaujamas dirigento V. Sokolovo.
Vasario mėn. žymus latvių dirigentas L. Vigneris Vilniuje dirigavo vienam koncertui, kuriame buvo išpildyti Bethoveno V-toji Simfonija, Šostakovičiaus Koncertas Smuikui su orkestru ir latviška muzika. Be to, vasario mėn. koncertavo Gruzijos šokių ansamblis.
Kovo 15-16 dienomis Vilniaus Filharmonijoje vyko vargonų muzikos koncertai, kuriuos atliko Pragos vargonų virtuozas Irži Reinbergeris, išpildydamas Svelinko, Gileno, Pachelbelio, J.S. Bacho, Bramso, Šumano ir kitų kūrinius. Kovo mėn. pabaigoj Valst. Filharmonijos Simfoninis Orkestras, diriguojamas Armėnijos dirigento O. Durjano, davė koncertą, kuriame buvo išpildyti Berliozo ir Wagnerio kūriniai. Orkestras šį kartą grojęs „žymiai geriau, negu mes įpratę jį girdėti” (Literatūra ir Menas, Nr. 13).
Balandžio 14 koncertavo rusų pianistas Levas Oborinas, išpildydamas Bacho, Šuberto, Bethoveno, Šopeno ir kit. kūrinius.
Gegužės mėn. buvo suruošti trys koncertai: žymus sovietų smuikininkas
L. Kogonas, kartu su A. Klenickio diriguojamu Valst. Filharmonijos simf. orkestru atliko Bethoveno ir Mocarto kūrinius, o solinio koncerto metu išpildė Strauso, Bacho, Šimanovskio, Čaikovskio ir kit. kūrinius; sovietų violončelistas M. Rostropovičius išpildė eilę žymių muzikų kūrinių solo ir su simfoniniu orkestru; įvyko Sovietų S-gos pasižymėjusio A. Aleksandrovo vardo karių ansamblio, vadovaujamo B. Aleksandrovo, koncertas. Vėliau šis ansamblis koncertavo ir Kaune.
Rugpjūčio mėn. du koncertu davė žymus rumunų dainininkas Ion Dočianas.
Rugsėjo mėn. pasižymėjęs Vilniaus Valst. Styginis Kvartetas, prieš vykdamas į tarptautines varžybas Vengrijoje, davė koncertą, išpildydamas Haydno, Šostakovičiaus ir Bela Bartoko kūrinius. Po to šis kvartetas tarptautiniame styginių kvartetų konkurse Budapešte, skirtame kompozitoriaus Haydno 150 mirties metinėms paminėti, laimėjo antrąją vietą.
Spalio mėn. įvyko trys pažymėtini koncertai: gastroliavo Leningrado Glinkos vardo choro mokyklos berniukų choras; koncertavo vengrų Tatrai kvartetas, 1948 m. laimėjęs pirmąją vietą tarptaut. Bartoko vardo konkurse; Ukrainos akademinė choro kapela „Dumka, vadovaujama dirigento V. Soroka, dalyvavo Vilniaus filharm. simfoniniame koncerte, atlikdama Mocarto „Requiem”. Dirigavo B. Dvarionas.
Kaune įkurtas pirmasis „liaudies simfoninis orkestras”, kurio kolektyvą sudaro, be muzikantų profesionalų, Muzikos Technikumo dėstytojai, moksleiviai, mėgėjai. Vadovauja kompozitorius J. Indra. Spalio mėn. šis orkestras davė pirmąjį koncertą, kurio programą sudarė Bethoveno, Listo ir Čaikovskio kūriniai.
Kovo 28 iš Vilniaus į Biržus buvo išvykę kompozitoriai E. Balsys, J. Bašinskas, A. Budriūnas, J. Gaižauskas, V. Laurušas, V. Baumilas, V. Paltanavičius ir A. Račiūnas su Radijo Vokaliniu Ansambliu, vadovaujamu A. Gimžausko, ir Radijo Kaimo Kapela. Biržuose davė tris koncertus.
Balandžio mėn. Vilniaus Valst. Filharmonijos Orkestras, diriguojamas B. Dvariono ir A. Klenickio, gastroliavo Panevėžy, Kupišky, Biržuose, Šeduvoj, Pasvaly, Alytuj bei N. Akmenės ir Joniškio kolchozuose.
Vilniaus Valst. Dainų ir Šokių Liaudies Ansamblis vasaros metu du mėnesiu koncertavo krašte įvairiuose miesteliuose.
Rugpjūčio mėn. Vilniaus Valst. Filharmonijos Simfoninis Orkestras su solistais buvo išvykęs gastroliuoti į Palangą, kur davė 16 koncertų.
Metų pradžioje Vilniaus Valst. Dainų ir Šokių Liaud. Ansamblis, vadovaujamas E. Pilypaičio, gastroliavo Sovietų S-goje: Maskvoje, Petropavlovske, Kokčetane, Karagandoje, Alma -Atoje, Frunzėje, Taškente, Ašchabade, Baku, Erevanėje ir Tiblisi.
Sausio mėn. Ukrainoje gastroliavo prof. B. Dvarionas, smuikininkas A. Livontas ir pianistas A. Končius, išpildydami lietuvių autorių kūrinuius.
Parodos
Vasario mėn. Vilniuje Valst. Dailės Muziejuje buvo atidaryta respublikinė Liaudies meno kūrinių paroda su 1.400 kūrinių.
Vasario 26 tame pat muziejuje buvo atidaryta lietuvių dailininkų paroda, kurioje buvo išstatyta apie 150 tapybos, skulptūros ir grafikos kūrinių.
Kovo 7 ten pat buvo atidaryta Vilniaus dailininkių paroda, pirmoji tokio pobūdžio Lietuvoje. Joje dalyvavo 53 vilnietės dailininkės su dviem šimtais grafikos, tapybos ir skulptūros darbų.
Vilniaus Valst. Dailės Muziejus balandžio mėn. suruošė kilnojamąją dailės parodą Žemaitijoje. Buvo aplankyta Kretinga, Klaipėda, Rietavas ir kitos vietovės. Kartu parodų salėse buvo skaitomos paskaitos apie dailės specifiką, žanrus ir kt.
Balandžio mėn. pabaigoje Vilniaus Dailės Muziejuje buvo atidaryta jaunųjų dailininkų paroda su 200 tapybos, grafikos, vitražo ir kitais kūriniais.
Tame pat muziejuje liepos 31 buvo atidaryta Gudijos dailininko B. Krasovskiokūrinių paroda su apie 200 tapybinių drobių. Tuo pačiu laiku Minske vyko dailininko A. Kučo grafikos darbų paroda.
Čekoslovakijos dailininkų dailėsparoda Vilniuje vyko rugpjūčio mėn. Tą pat mėn. Vilniujebuvo atidaryta ir sovietinės Vengrijos dailės paroda, kuri prieš tai buvo išstatyta Maskvoje.
Rugsėjo mėn. Vilniuje vyko sovietinės Bulgarijos grafikų paroda.
Spalio mėn. Vilniuje vyko XIX šimtmečio lenkų dailininko J. Mateikos kūrinių — portretų, piešinių ir karikatūrų — paroda, atvežta iš Lenkijos. Joje buvo išstatytas ir „Žalgirio Mūšis”.
Lapkričio mėn. Vilniuje buvo surengta skulptoriaus N. Petrulio ir dailininkės I. Trečiokaitės - Žebenkienės kūriniu paroda su 600 kūrinių.
Vilniuje vasaros metu vyko dailininko A. Savicko kūrinių paroda, kur buvo išstatyta virš 300 kūrinių.
Kaune,M. K. Čiurlionio vardo Dailės Muziejuje liepos mėn. vyko Armėnijos dailininko Ahopo Kodžojano kūrinių paroda su 60 tapybos ir 150 grafikos kūrinių. Vėliau tame pat muziejuje vyko Japonų taikomosios dailės paroda.
Kino filmai
Vasaros metu paleisti į ekranus du nauji lietuviški filmai: 1. „Adomas nori būti žmogumi”. Šis filmas sovietų kritikų palankiai įvertintas. Jame vaizduojamas „tragiškas darbo žmogaus likimas buržuazinėje santvarkoje” (Pergalė, Nr. 8). 2. „Julius Janonis”. Šis filmas ir pačių sovietų kritikų įvertintas prastai. Tarp kitko, išreikštas nepasitenkinimas, kad jame neišvengta „kai kurių tradicijų įtakos, pvz., meilės tema” (Literatūra ir Menas, Nr. 15). Pirmasis filmas sukurtas V. Ža-lakevičiaus ir A. Mockaus, antrasis — V. Dabašinsko ir B. Bratkausko.
1959 m. L. Tautrimas sukūrė spalvotą vaizdinę kino apybraižą „Nemuno žiotyse” iš ciklo „Pažinkime gimtąjį kraštą”. Šioje kino apybraižoje užfiksuota Nemuno delta, jo fauna, flora. Skiriamas ypatingas dėmesys gamtai. Kritikai (Literatūra ir Menas, Nr. 9) apybraižą kritikavo, kad joje permažai vaizduojamas pats žmogus, jo platesnė charakteristika.
Yra ir daugiau pastatytų kultūrinių filmelių — apybraižų, kaip pav. „Jie kauniečiai” (apie komjaunimo žygdarbius pogrindy) ar panašūs, bet tokie neverti nė minėti, nes jie nieko bendro neturi su lietuviška kultūra ir apskritai su kultūra.
Sukaktys
Spaudoje ar kitokiu būdu paminėtos šios sukaktys:
Rašytojo Marcelino Šikšnio — M. Šiaulėniškio 85 m. amžiaus;
60 metų amžiaus sukaktys: rašyt. J. Paukštelio, dailininko J. Mikėno ir solistės A. Staškevičiūtės;
50 m. amžiaus sukaktis: skulptoriaus H. Rudzinsko, grafiko A. Kučo, kompozitoriaus St. Vainiūno, rašytojų J. Baltušio ir V. Abromavičiaus, dailininkės T. Miknevičienės (Valst. Dailės Instituto dailiosios keramikos katedros vedėjos), skulptoriaus N. Petrulio, dainininko - solisto K. Gutausko, literatūros kritiko K. Korsako;
Aktorės P. Vosyliūtės - Dauguvietienės 40 m. sceninio darbo sukaktis.
Paminėtos šios mirusiųjų gimimo sukaktys: Muziko M. Bukšos — 90 m., kompozitoriaus J. Naujalio — 90 m., kalbininko K. Būgos — 80 m., rašyt. J. Biliūno — 80 m., rašyt. L. Giros — 75 m., komp. J. Bendoriaus (mirė 1954 m.) — 70 m., rašyt. P. Cvirkos — 50 m. Cvirkos sukaktis paminėta su ypatinga pompa: spaudoje, radijuje, televizjioje, susirinkimuose, jo kūrinių vaidinimu ir kt.
1959 m. mirė skulptorius B. Pundzius, rašyt. P. Vaičiūnas ir muzikas Aleks. Kačanauskas; jų mirtis plačiai paminėta spaudoje.
Paminėta vysk. A. Baranausko (tik vyskupu jo niekur sovietai netituluoja) „Anykščių Šilelio” 100 metų sukaktis. Anykščiuose prie vysk. A. Baranausko klėtelės atidaryta memorialinė lenta ir ta pačia proga suruoštas specialus minėjimas su plačia literatūrine ir muzikine programa.
Mėgėjų žymesnės kultūrinės apraiškos
Šiaulių Muzikos Mokyklos dėstytojai ir moksleiviai drauge pastatė Dunajevskio operetę „Laisvasis vėjas”.
Birželio mėn. Vilniuje, Valst. Akad. Operos ir Baleto Teatre Valstybinės Konservatorijos studentai pastatė D. Čimarovos operą „Slaptos vedybos”. Dirigavo A. Klenickis, režis. A. Zauka.
Vasaros metu Vilniuje vyko Vilniaus miesto dainų šventė, persunkta sovietiška programa, kurios programoje dalyvavo suaugusių ir vaikų chorai, šokių kolektyvai, orkestrai.
Panaši dainų šventė vyko ir Kaune. Čia šventės programoje dalyvavo ir svečiai iš Latvijos, Estijos, Gudijos.
Birželio mėn. pradžioje pradėjo veikti pirmasis mėgėjų teatras, vadinamas „Liaudies Teatras”, Rokiškyje, pastatydamas pirmąjį veikalą „Petras Kurmelis”, pagal Žemaitės apsakymą. Vėliau panašūs „liaudies teatrai” įsteigti Švenčionėliuose, Jurbarke, Telšiuose ir Alytuje. Švenčionėliuose veikalai statomi rusų kalba...
Kiti įvykiai
Sausio 21-23 Vilniuje įvyko rašytojų suvažiavimas.
Balandžio 12 Vilniuje įvesta naujovė — Dailininko Diena. Jos tikslas — „sustiprinti dailininkų ir darbo žmonių ryšius, įsiklausyti į jų poreikius, mintis, pageidavimus, supažindinti lankytojus ne tik su savo kūriniais, bet ir su jų kūrybos principais, darbo sąlygomis, kūrybiniais planais ir t. t.” (Literatūra ir Menas, Nr. 15). Ta proga ten pat buvo suruošta knygų, plakatų ir knygų iliustracijų paroda.
Balandžio 11, Zarasų apskr., Volungių kaime, įkurtas „dailės muziejus”, pirmas tokio pobūdžio pavergtoje Lietuvoje. Jame, kiek iš aprašymo matyti (Literatūra ir Menas’ Nr. 15), eksponatų yra mažai — 50 — visi veltui suaukoti dailininkų ir jų vertė mažareikšmė, tačiau su tuom varoma didelė sovietinė propaganda apie krašto „kultūrinį pakilimą”, juo labiau, kad į šią apylinkę, kaip labai gražią, atvyksta daug lankytojų. Šis muziejus yra V. Kudirkos vardo kolchoze Antras tokio pat pobūdžio muziejus įkurtas „Nemuno” kolchoze, Šakių apskrity.
Kaune balandžio mėn. gastroliavo Maskvos ledo baletas „Žiemos fantazija”.
Rokiškio kraštotyros muziejus palengva papildomas ir dailininkų kūriniais.
1959 metais Vilniaus Dailės Institutą baigė 30 studentų: 10 tapytojų, 9 taikomosios — dekoratyvinės dailės, 9 architektai ir po vieną skulptūros ir grafikos.
Vasarą Vilniaus Valst. Konservatoriją baigė 39 žmonės: 10 pianistų, 2 smuikininkai, 1 viončelistas, 1 fagotistas, 1 dainininkė, 8 chorvedžiai, 3 kompozitoriai, 2 muzikologai ir 11 aktorių.
Devyni lietuviai baleto šokėjai baigė Leningrado A. Vaganovos vardo choreografinę mokyklą. Jie dirbs Vilniaus Valst. Akad. Operos ir Baleto Teatre.
Vienos komunistinio jaunimo festivalyje dalyvavęs Vilniaus Universiteto ir Valst. Filharmonijos studentų liaudies instrumentų sekstetas, vadovaujamas VI. Bartusevičiaus, laimėjo aukso medalį.
Vilniuje atidarytas Liaudies Kultūros Universitetas. Jo klausytojai per dvejus metus bus supažindinami su pagrindiniais literatūros, muzikos, dailės, teatro ir kt. klausimais.
Premijos
Pavergtos Lietuvos kultūros ministerija paskyrė premijas už 1959 m. žymiausius literatūros ir meno kūrinius:
1. A. Bieliauskui už romaną „Rožės žydi raudonai” — 25.000 rb.
2. H. Kurauskui už Juliaus Janonio vaidmenį „Julius Janonis” ir spektaklyje „Pamilau dangaus žydrumą” — 25.000 rb.
3. H. Kubilinskui už poeziją vaikams — „Stovi pasakų namelis”, „Su žilvyčio dūdele”, „Buvo buvo, kaip nebuvo” — 15.000 rb.
4. V. Starošui — režisieriui - operatoriui ir L. Braslavskiui — scenarijui už sukūrimą dokumentinių filmų — „Jie kauniečiai”, „Tėviškėje”, „10 dienų Lenkijoje” — 15.000 rb.
Premijos už kūrinius meno saviveiklai:
Pirmoji B. Dauguviečio vardo premija už pjesę „Kad ją kur, tą meilę” paskirta rašytojui V. Miliūnui, antroji už pjesę „Šeškai” — rašytojui K. Sajai, trečioji už pjesę „Išbandymų valandos” — J. Kavoliūnui.
Pirmosios St. Šimkaus vardo premijos paskirtos kompozitoriui A. Račiūnui už dainas mišriam chorui a capella „Virvytė” ir „Ežerai toli” ir poetui V. Reimeriui už tekstą dainai „Virvytė”: antrosios — kompozitoriui J. Bašinskui už dainas mišriam chorui a capella „Tarybų Lietuvai” ir „Susijunkite milijonai” ir poetui A. Maldoniui už tekstus dainoms ;trečioji premija paskirta kompozitoriui J. Karosui už dainų rinkinį vaikams.
Premijos choreografams už liaudies šokius:
Pirmoji premija už lietuvių liaudies šokių „Suvartukas” ir „Iškilmingasis trejinis” kompozicijas — J. Lingiui; antroji už lietuvių liaudies šokio „Sveikinamasis Jonkelis” kompoziciją — L. Vaičiulėnienei ;trečioji už lietuvių liaudies šokį „Kalatinis” kompoziciją — E. Morkūnienei.
Šių eilučių skaitytojai patys pastebės, kad dalis premijų paskirta daugiau už kūrinių sovietiškumą, ir geriausiai iškeltas sovietines idėjas. Tautiškumo juose vargiai ką berastume. Tačiau dėl bendros orientacijos skelbiame visas premijas ištisai.
Knygos
1959 metais svarbiausios knygų leidyklos (Valst. grožinės literatūros leidykla ir Valst. politinės ir mokslinės) išleido viso apie 340 knygų (priskaitant ir brošiūras ar kalendorius). Iš jų vertingesnės, turinčios ryšio su lietuvių kultūra, yra šios knygos:
1. Iš lietuvių kultūros istorijos. T.2. 365 p.
2. Lietuvių kalbos žodynas. K — kalbinys. Red. kolegija: K. Ulvydas (atsak red.) ir kt. 1008 p. 5-tas tomas.
3. Jablonskis, J. Rinktiniai raštai. 2-as tomas 557 p. su iliustr.
4. Būga, K. Rinktiniai raštai. T.2. 730 p.
5. Poška, Dionyzas. Raštai. 744 p. su iliustr.
6. L. Jucevičius. Raštai. Iš literatūrinio palikimo. 680 p. (L. Jucevičius gyveno 1813 — 1846).
7. Literatūra ir kalba. Kn. 4 skirta medžiagai apie Salomėją Nėrį. 574 p.
8. Lietuvių liaudies menas. Keramika. Albumas. Sudarė ir paruošė P. Galaunė. 322 p.
9. Sutartinės daugiabalsės lietuvių liaudies dainos. Sudarė ir paruošė Z. Slaviūnas. T. 3. 773 p.
10. Lietuvių liaudies instrumentinė muzika. Pučiamieji instrumentai. Sudarė ir paruošė S. Paliulis. 427 p.
11. J. Lingys. Lietuvių liaudies šokiai. Kn. 3. 264 p. su iliustracijomis.
12. Suktinis. Liaudies šokiai. Rinkinys. 324 p. su iliustr. ir gaidomis.
13. Čiurlionis, M. K. Liaudies dainos chorams ir fortepijonui. 90 p.
14. Vilnelė. Muziko A. Račiūno fortepijoninių pjesių rinkinys.
15. Žemaitė. Rašytojos gyvenimo vaizdai. 10 dail. A. Skirutytės litografijų. A. Ubeikaitės tekstas.
16. Adomonis, T. Vincas Grybas. Monografija — albumas. 152 p.
17. Biliūnas, Jonas. Lazda. Apsakymai. 333 p. su iliustr.
18. Matutis, A. Nemuno vingiuose. Albumas. Nuotraukos V. Stanionio. 307 p. su iliustr.
19. Nėris, Salomėja. Širdis mana — audrų daina. Eilėraščių rinkinys. 474 p. su iliustr.
20. Mykolaitis-Putinas, Vincas. Raštai. I-as tomas. Poezija. 538 p.
21. Mykolaitis-Putinas, Vincas. Raštai. 3-as tomas. Altorių šešėly. Pirmoji dalis 341 p.
22. Mykolaitis-Putinas, Vincas. Raštai. 4-tas tomas. Altorių šešėly. Antroji dalis. 338 p.
23. Mykolaitis-Putinas, Vincas. Raštai. 5-tas tomas. Altorių šešėly. Romanas. Trečioji dalis. 335 p.
24. Mykolaitis-Putinas, Vincas. Raštai. 6-tas tomas. Sukilėliai. Kovų dėl žemės ir laisvės vaizdai. Romanas. Pirmoji knyga. Gana to jungo. 629 p.
Dar verta paminėti 1959 metais išleistieji Petro Cvirkos raštai aštuoniuose tomuose, nors juose yra jo ir silpnesnieji — mažaverčiai kūriniai, publicistika, apybraižos.
Vertingesni, galimi paminėti vertimai iš svetimų kalbų yra šie:
1. Tolstojus, L. Karas ir taika. Romanas. Vertė E. Viskanta. 3-as tomas. 551 p.
2. Rolanas, R. Bethovenas. Didžiosios kūrybinės epochos. Vertė J. Maceinienė. 294 p.
3. Servantesas. Išmoningasis idalgas Don Kichotas iš la Mančos. I-as tomas. 567 p. su iliustr.
4. Servantesas. Išmoningasis idalgas Don Kichotas iš la Mančos. 2-as tomas. 650 p. su iliustr.
5. Blaško, Ibanjesas. Kraujas ir smėlis. Romanas. Vertė A. Girskis ir M. Kazlauskaitė. 403 p.
6. Sarojanas, V. Žmogiškoji komedija. Apysaka. Vertė A. Mardosaitė ir G. Zolubienė. 318 p. su iliustr.
7. Sarojanas, V. 60 mylių per valandą. Apsakymai. Vyr. mokyklos amžiaus vaikams. Vertė V. Čepaitis. 151 u. su iliustr.
8. Lagerlef, Selma. Stebuklingosios Nilso kelionės. Apysaka. Vertė A. Lionginaitė. 735 p. su iliustr.
9. Sent - Egziuperi, A. de. Mažasis Princas. Pasaka. Su autoriaus piešiniais. 98 p.
10. Tagorė, R. Namai ir pasaulis. Romanas. Vertė S. Sabonis. 244 p.
11. Turgenevas, I. Tėvai ir Vaikai. Romanas. Vertė J. Sužiedėlis. 245 p.
12. Balzakas, O. Pusbrolis Ponsas. Romanas. Vertė V. Ramunienė. 376 p.
13. Markas, Tvenas. Princas ir elgeta. Vertė L. Vanagienė. 272 p.
14. Hugo, Viktoras. Vargdieniai. Penki tomai. Vertė P. Povilaitis. 727 P-
15. Kiplingas, R. Džiunglės. Romanas. Vid. mok. amžiaus vaikams. Vertė J. Čekanauskas. 272 p. su iliustr.
Baigiamosios pastabos
Dramos teatruose šiais metais pastatyta žymiai mažiau naujų veikalų. Be garso pranyko per trejis paskutinius metus taip garsiai propaguotas vadinamas Pabaltijo teatrinis pavasaris.
Tebevanojama nepriklausomos Lietuvos praeitis (filme „Adomas nori būti žmogumi”) ir emigracija (satyrinėj operoj „Frank Kruk”). Nepriklausomo laikotarpio kūriniai „pataisomi” (jau visai nebeįtinka į liniją, kaip seniau). Taip atsitiko su Binkio „Generaline Repeticija”. Kazio Binkio veikalas „Generalinė repeticija” pastatytas, bet kaip jis pastatytas! Ogi žymiai pakeista jo mintis, — kaip sovietiniai cenzoriai aiškina — „pratęsta”: „pastatyme grynai humaniška pacifistinė Binkio tendencija, kiek įmanoma, paverčiama griežtu antiimperialistiniu (ką sovietai laiko antiimperializmu ir imperializmu, mes gerai žinome — M.M.) protestu, kurs beveik tolygiu intensyvumu persunkia visą spektaklį.” (Literatūra ir Menas, Nr. 24). Jau vien tik šitas išsireiškimas parodo, kaip labai yra sužalota K. Binkio pagrindinė mintis ir tuo pačiu išniekintas miręs autorius. Šitas faktas kartu pavaizduoja, kokia linkme ir kokiais metodais sovietai kreipia ir visą kultūrinį gyvenimą.
Panašią „pataisą” sovietiniai cenzoriai padarė ir operai „Dalia”, sukurtai Balio Sruogos veikalo „Apyaušrio Dalia” motyvais (žiūr. Literatūra ir Menas, Nr. 16). Ši opera buvo paruošta jau 1957 m. pradžioje (žiūr. Į Laisvę, Nr. 16-17), taikyta B. Sruogos knygos tekstui. Tačiau anuomet sovietiniai cenzoriai ją, jau šiek tiek iškreiptą, sulaikė ir užtęsė iki šiol, — kol ją galutinai pritaikė sovietiškai linijai, sužalodami autoriaus mintį.
Iš muzikinio gyvenimo vertas paminėti įvykis — įsteigtas ir pradėjęs veikti simfoninis orkestras Kaune, kur iki šiol tokio orkestro nebuvo. Tik šio orkestro sąstatas, atrodo, yra dar nepastovus ir persilpnas, dalinai sudarytas iš mėgėjų. Vertas dėmesio ir muzikinio teatro įkūrimas Kaune su pretenzijomis būti opera, nors ikšioliniai jo pastatymai to dar nerodo.
Kiti kultūrinės veiklos įvykiai nerodo kokių nors žymesnių pasikeitimų. Pažymėtinų permainų pavergtoje Lietuvoje per 1959 m. neįvyko. Kova prieš „revizionizmą” vedama gal net dar kiečiau, kaip iki šiol.
Bendrai kalbant, kultūrinė veikla sudaro įspūdį, jog ji stabilizuojasi, nekinta ir nerodo tendencijos, kad ateityje keistųsi. O tai reiškia, kad lietuviškos - tautinės dvasios pasireiškimas kultūrinėje srityje ir toliau bus slopinamas, viską nukreipiant į idėjų sovietizaciją.
Mečys Musteikis
