Vardai įvykiuose

SUVAŽIAVIMUOSE

• LFB rytinių valstybių konferencija įvyko vasario 22 Philadelphijoje; kitą dieną buvo literatūros ir dainos koncertas, skirtas Lietuvos 40 metų literatūros ir dainos kūrybiniam laimėjimui pagerbti. Dalyvavo Lietuvoje ir tremtyje brendusių jėgų atstovai: solistas St. Baranauskas, akt. H. Kačinskas, pianistė Jūra Šlapelytė, rašytojai-poetai J. Aistis, K. Bradūnas, P. Jurkus, K. Ostrauskas, A. Vaičiulaitis.Koncertas buvo aukšto meninio lygio.

• Krikščionių demokratų konferencija įvyko Chicagoje gegužės 30 — 31. Nauju pirmininku išrinktas dr. K. Šidlauskas; kiti Ch:cagoje P. Maldeikis, V. Literskis (buvęs Vienybės S-džio atstovas Vlike), K. Pabedinskas, Z. Danilevičius, kan. V. Zakarauskas; iš New Yorko P. Vainauskas (vicepirmininkas), St. Dzi-kas ir A. Gražiūnas. Centras perkeltas į Chicagą norint pagyvinti veikimą. Konferencijos vaišėse buvo pakviestas ir LFB Chicagos atstovas, taręs ten ir pasveikinimo žodį.

• Amerikos Lietuvių Tautinis kongresas įvyko gegužės 30 — birželio 1 New Yorke. Jį organizavo tautininkų grupės: Tautinis Sąjūdis, Tautinė Sąjunga, Rezistencijos Santarvė ir Laisvės Kovotojų S-ga. Atgimimo Sąjūdis formaliai nedalyvavo rengėjų tarpe. Kongrese buvo keliamas reikalas tautininkų srovės organizacijoms susijungti bendroje vadovybėje, bet klausimas rastas nepribrendęs ir atidėtas, atskirom organizacijom saugojant savo “nepriklausomybę”. Rezoliucijoje labiausiai išryškintas siekimas, kad Alto vykdomajame komitete pareigos būtų einamos rotacine eile (tuo būtų sulaužytas ligšiolinis P. Grigaičio vadovavimo “monopolizavimas”, prieš kurį dažnai pasisakoma Dirvoje), o taip pat, kad Alto surenkamos lėšos būtų skiriamos ne tik Vlikui, bet ir LNT. Į kongresą buvo pakviesta Į Laisvę, LFB atstovai, o taip pat LDF atstovas. Kongresui jie pasiuntė sveikinimus. Kongreso vaišėse su entuziazmu buvo priimta kun. J. Vaišnio, S. J., kalba, kurioje jis išryškino, kad ne visi kunigai smerkia tautininkus. Buvo pakeltas tostas už “naują Vaižgantą”. Bendru juoku buvo priimtas Clevelando “demokratinių grupių” pirmininko P. Stravinsko sveikinimas (po išsikoliojimo spaudoje!).

• Valstiečių liaudininkų sąjungos vadovybė sudaryta jau anksčiau. Centras nukeltas taip pat į Chicagą — pirmininkas L. Šmulkštys; kiti iš Chicagos — M. Mackevičius, J. Gudauskas, J. Bertašius, J. Lazauskas, iš Clevelando J. Daugėla, iš Wa-shingtono J. Pajaujis, iš New Yorko J. Audėnas, iš Montrealio J. Kardelis. Pastarajam pasitraukus, įėjo A. Devenienė, kuri buvo išrinkta vicepirmininke.

Į komitetą neįėjo H. Blazas. Jo istorija buvo speciali. Prieš jį kitas valstiečių liaudininkų veteranas ir centro komiteto narys J. Makauskis buvo iškėlęs centro komitete bylą, aiškindamas, kad B. nevertas liaudininkam atstovauti Vlike. Komitetas nieko nedarė; tada B. padavė M-kį į garbės teismą, reikalaudamas satisfakcijos. Teismas bylą prieš M. nutraukė. Pastarasis tada painformavo valstiečių liaudininkų sąjungos narius apie B., nurodydamas konkrečius davinius apie jo koliaboravimą tiek su vienu, tiek ir su kitu okupantu. M. ragino partijos narius susitvarkyti ir apsaugoti organizacijos garbę ne tik savosios visuomenės, bet ir svetimųjų akyse. Konferencija B. neišrinko į komitetą, bet Vilko prezidiume jį paliko.

• Chicagos LFB birželio 8 tradicinio “jaučio kepimo” proga surengė 1941 tautos sukilimo minėjimą. Paskaitą skaitė M. Mackevičius, buvęs Laikinosios Vyriausybės narys.

DARBUOSE

• Amerikos LFB studijų savaitė įvyksta rugpiūčio 10—17 jaunimo stovykloje prie Detroito.

•    LFB valdyba Lietuvos valstybės 40 metų sukakties proga kreipėsi specialiu leidiniu į savo narius, paryškindama LF praeitį ir dabartinius LFB siekimus bei uždavinius. Jį paskelbė 1958 m. birželio 23, tautos sukilimo prieš bolševikus metinėse. Valstybinės sukakties proga Į Laisvę duoda laikotarpio apžvalgą atskiromis jo sritimis. Šiame nr. dr. A. Maceinos, kitame nr. bus dr. Ivinskio.

•    Lietuvos atstovas Paryžiuje dr. S. A. Bačkis išleido 40 metų proga naują “Bulletin Lithuanien”. Tuo tarpu tai vienintelė jubilėjinių metų informacija svetimiesiems.

•    Tarptautinėje Briuselio parodoje Amerikos paviljone spaudos skyriuje yra latvių leidinių, bet nėra lietuvių. Vatikano paviljone yra davinių apie tylinčiąją bažnyčią ir jos kankinius. Yra apie Latvijos bažnyčią, nieko nėra apie Lietuvą. Kuris iš daugelio veiksnių turėjo tuo pasirūpinti? šis “įvykis” paliko be “vardų”.

•    Vokietijoje Herderio instituto suruoštoje studijų savaitėje padėčiai už geležinės uždangos įvertinti paskaitas skaitė dr. A. Maceina ir dr. J. Grinius.

•    Prel. M. Krupavičius išvyko į Vokietiją liudyti byloje prieš nacių pareigūnus, kaltinamus Lietuvos piliečių žudymu.

•    Pr. Vainauskas vyksta į Vokietiją į CDU konferenciją.

•    Ohio lietuvių gydytojų draugija paskyrė 1000 dol. premiją už reikšmingiausią kultūrinį pasireiškimą. Premija turi būti įteikta pasaulio lietuvių seimo metu.

• Pr. Bičkienė laimėjo dainavimo konkursą American Audition Ass. ir išsiųsta su kitais 7 į Italiją iki rudens.

•    Lietuvių dailininkų paroda buvo surengta Chicagos un-te. Dalyvavo Augius, Bakis, Dargis, Galdikas, Ignas, Jonynas, Kasiulis, Petravičius, Pivoriūnas, Valeška, Viesulas, Vizgirda, Žoromskis.

Jonynoparoda buvo dar skyrium ten pat Chicagoje surengta. Bostone buvo Žoromskio paroda. Dailininkas Viesulas šiemet gavo Guggenheimo premiją.

•    Lietuvių Seserų Institutas šią vasarą surengė lituanistikos kursus Putname. Kursai skiriami daugiausia seserims, kurios dirba mokyklose.

Nukryžiuotojo Jėzaus SeserysBrocktone leidžia “Švyturį”, kuriame sumaniai duoda praktinės lituanistinės medžiagos lituanistinėms pamokoms.

• Fordhamo lituanistikos programoje šiemet užsirašė dalyvauti apie 30 asmenų. Pusė iš jų seserys, kurios dirba mokyklose, mažesnė pusė yra studentų bei aukštesniąsias mokyklas baigusių. Pernai buvo tik 16 klausytojų, iš jų 13 buvo seserys. Programai vadovauja kun. V. Jaskevičius ir dr. A. Vasys.

Dr. J. Kazickas ir dr. K. Valiūnas davė visiem studijuojantiem stipendijas.

•    Dailininkai A. Galdikas, V. Jonynas, C. Janusas, P. Lapė, B. Murinas, J. Pautienius, P. Puzinas, R. Viesulas, K. Žoromskis dovanojo savo paveikslus jaunimo stovyklai, kad padėtų stovyklai skolas išsimokėti.

Tos stovyklos istorija yra būdinga santykiams tarp naujosios ir senosios ateivijos. Jai ėmėsi iniciatyvos RKFederacija, kai dr. Damušis buvo jos pirmininkas. Prieš stojo kai kurie senosios ateivijos veikėjai. Prasidėjo tyli atkakli propaganda prieš stovyklą. Juo toliau, juo atkakliau, imant juodinti eilę stovykla besirūpinančių asmenų. Juodinimus su šmeižtais nuvežė veikėjai net į Europą. Bet iniciatoriai nenuleido rankų. Tik jiems atėjo kiti sunkumai. Stovyklos savininkei federacijai reikėjo gauti pinigų skoloms mokėti. Paprašė ALRK Susivienijimą. Jos specialus vertintojas įvertino stovyklos turtą arti 100,000 dol., ir taryba nutarė duoti prašomus 25,000 dol. paskolos. Gavę tokią žinią federacijos atstovai atsisakė nuo paskolos, pažadėtos amerikinėje įstaigoje. Bet nutiko taip, kad tarybos nutarimo valdyba nevykdė ir pinigų nedavė. Kai federacijos atstovai kreipėsi vėl į amerikinę įstaigą, rado ją jau rezervuotą. Iniciatoriai buvo nustebinti, kad tie rezervai buvo kažkur kitur iš lietuviškų lūpų girdėti. Tiriami dar “informacijos” šaltiniai, bet iki bus išsiaiškinta, pačiam stovyklos reikalui gerokai sukliudyta.

• Kitas susivienijimas — Susivienijimas Lietuvių Amerikoje paskyrė paramos skautam; paskyrė, nors ir simbolinę dovaną socialistų leidžiamam “Darbui”.

• Veikimas kartais išeina iš vėžių... Laisvosios Europos parūpintoje brošiūroje “Baltische Voelker. Ihr Buch im Exil”, užuot dėstęs ir tenkinęsis tremties knygos vaizdu, latvių E. Melngailis ima reklamuoti dabartinę sovietinės knygos padėtį Latvijoje tokiu būdu: “Dafuer hat So-wietlettland einen wirklichen Rekord mit ihren enormen Auflagen gestellt. Derartige Risenzahlen hat die Geschichte des lettischen Schriftums bis-her nicht zu verzeichnen gehabt... Diese Zahl uebersteigt vierfach den Durchschnitt im ehemaligen freien Lettland” (pusl. 23).

• Panašaus veikimo randama ir šiaip reikalingoje bei naudingoje knygoje “Pasaulio lietuvių žinyne”. Jame straipsnyje apie lietuvių literatūrą prieš sovietų okupaciją ir okupacijoje apie Aistį, Brazdžionį, Miškinį randam 8 eilutes, apie to paties laiko Cvirką, Girą, Nerį, Venclovą 70 eilučių. Atrodo, kad mums svarbiau informuoti kitataučius apie sovietinius rašytojus, ne apie lietuvius ir juo labiau ne apie tremtinių kūrybą

MOKSLE

Vytautas Vardysgavo politinių mokslų daktaro laipsnį už disertaciją “Specialieji Kongreso komitetai užsienio reikalams” Wisconsin un-te. Nuo 1955 to universiteto Milwaukee skyriuje dėsto politinius mokslus.

Tomas Žiūraitis,OP., gavo daktaro laipsnį už disertaciją “Asmenybės esmė integralinės kultūros perspektyvoje” Salzburgo akademijoj, Austrijoje. Dabar kapelionauja ir dėsto Oxford, Mich., domininkonų mokykloje.

Aldona Šlepetytėgavo daktaro laipsnį Pordhamo un-te už disertaciją “Lietuva Milašiaus kūryboje”.

Kostas Ostrauskasgavo daktaro laipsnį Philadelphijos un-te už disertaciją apie Joną Biliūną.

SUKAKTIS, ŠEIMA, MIRTIS

Tarp daugelio sukakčių žymime keturis, kurie susilaukė po 50 metų ir visi keturi yra jau davę po labai svarų indėlį kiekvienas savo srityje. Tai — kun. prof. Stasys Yla (gimęs 1908.1.5), dr. Antanas Maceina (g. 1908.1.27), dr. Zenonas Ivinskis (g. 1908.5.25), dr. Adolfas Damušis (g. 1908.6.16). Jų sukaktis sutapo su Lietuvos 40 metų sukaktimi; tad pakvietėme juos pasisakyti įvairiais atžvilgiais apie tą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį, Šiame nr. eina Maceinos pasisakymas.

Prof. Balys Vitkus sulaukė 60 metų (g. 1898.3.1).

• Dr. Juozas Kižys ir Agnė Jesaitytė susituokė Chicagoje. Dr. Vinco Šmulkščio (Waterbury) ir Aldonos Krikščiūnaitės sutuoktuvės taip pat Chicagoje. Jie išvyksta į Šveicariją toliau studijuoti.

• Antanas Olis, vienas iš pačių rimčiausių veikėjų, įėjęs jau į amerikiečių administracinį aparatą, mirė birželio 3.

Iš Lietuvos pranešta, kad prof. Leonas Karsavinas mirė Sibire 1952. 7.12; prof. Petras Šalčius mirė Kaune 1958.4.22.