LIETUVIŲ KATAKOMBOSE
Vokiečių gydytojas Josef Scholmer, grjžęs iš Vorkutos, paraše knygą “Die Toten kehren zurueck”. Jis pasakoja tarp kitų daiykų, kaip vieną dieną ten Vorkutoje esantieji lietuviai pasikvietė jį, evangeliką, į savo slaptas pamaldas.
Brigadininkas žinojo apie pamaldas. Jis darbus paskirstė taip, kad tikintieji gavo darbus, kuriuos turėjo atlikti ligi 4 valandos ryto. Kai Scholmeris prisijungė prie tos grupės, ji pasijudino šachtos link, prie įėjimo.
“Keltuvas rieda pilnu tempu; be pertraukos eina vagonai su anglimis į viršų. Niekas apie mus nesirūpina. Mes praeiname keltuvą ir leidžiamės į gilumą. Veikiančiais tuneliais pasiekiame nebeveikiančią šoninę šachtą, kuri užsibaigia kripta. Prie užpakalinės sienos pritaisyta lenta atstoja altorių. Ant sienų kabo dvi angliakasių lempos. Ant altoriaus dega dvi žvakutės. Susirinkę apie 20 žmonių, daugumo jų nepažįstu. Visi stovi tylomis, paskendę maldoje. Jie jaučiasi saugūs, čia apačioje nėra ko bijoti sargybų kontrolės. Jokis kareivis, kuris brangina savo gyvybę, nedrįsta čia leistis.
“Iš besimeldžiančių grupės pakyla vienas belaisvis, kuris iš pažiūros nuo kitų nieku nesiskiria. Jis dėvi tokius pat juodus angliakasio drabužius. Juo paseka dar vienas: ministrantas. Ant altoriaus pastato mažą kieliką. Dešinėje guli mažas mišiolas. Prasideda tylios šventosios mišios. Ministrantas paskambina mažu varpeliu pakylėjimui. Kunigas pakelia ostiją, tikintieji klaupiasi ir mušasi į krūtinę. Kaikurie priima Viešpaties Kūną. Paskui kunigas mus palaimina, ir mes išeiname iš čia be žodžio, kaip ir buvome į čia atėję.
“Po kelių mėnesių turėjau progą apžiūrėti kieliką. Tai miniatiūrinis kielikas, pačių kalinių padarytas iš lydyto sidabro, poros centimetrų augščio ir centimetro skersmens. Audeklas, kuriuo jis užtiestas, tiek pat mažas. Plotkelių atsiunčia leqaliu būdu iš Lietuvos, ir paštuose jaunieji sovietiniai pagonys, kurie plotkelių niekad nebuvo matę, jas vadina “lietuviška duona”. Mišių vynas, kurį laisvieji lietuviai, dirbi šachtose, įšmugeliuoja, kilimo yra iš Krymo. Jeigu miesto magazinuose nėra vyno, lietuviai jo pasigamina, suraugindami razinkas.
“Kunigai lageriuose turi ypatingus įgaliojimus, kurie padeda jiem savo veiklą užslėpti. Patyriau, kad per Velykas daugiau kaip 400 lietuvių priėmė Sakramenta. Kunigas turi teisę ostiją tikinčiajam įduoti į ranką, nes lagerio sąlygose neįmanoma įprastiniu būdu Komuniją išdalyti. Kažkas įspraudžia tau į ranką papirosų dėžutę. Bet dėžutėje tik 6 papirosai vietoj dvylikos. Kita dėžutės pusė išklota švariu lininiu skudurėliu, kuriame yra Viešpaties Kūnas. Ostiją pasidalina keturi asmens. Visa tai atlieka be kunigo”.
