KONSILIJUMAI DĖL VLIKO
Konferencijos proga paryškėjo taip pat ir vilkinių grupių kūrybingumo galia. Jau nuo pereitų metų prie negaluojančio Vliko lovos laikas nuo laiko renkasi vilkinių grupių konsilijumai. Kiek tarp tų vilkinių gydytojų yra tokių, kuriems labiau paveldėjimas kaip ligonio sveikata rūpi, sunku spręsti, nes oficialiai visų buvo kalbama apie sveikatą. Visdėlto kaikurie pareiškimai būdingi vilkinių grupių galvosenai pažinti. Rastenis: Vilkas neturėtų pretenduoti į betkurias konstitucines funkcijas. Juoba Vlikas neturėtų laikyti save kompetentingą sutartims su kitais kraštais. (Tik šefui dera vairuoti). Andrius: Mes Vliko nelaikome emigracinių politinių organizacijų padaru, bet Lietuvoje sudarytą institucija. (Užmiršo M. Lietuvos atstovą). Blazas: Politinės grupės, ypač jau nuo seno Lietuvoje susiorganizavusios, ir tremty negalima laikyti tik likučiais.” (L’Etat — c’est moi, lietuviškai — partija — tai aš). Sidzikauskas: Vlikas turėtų turėti planą visos laisvinimo koncepcijos ilgesniam laikui (visur diplomatas). Vainauskas: Politinės grupės turi kovos ryšius su Lietuvoje likusiais. (Vryj, da mieru znaj, lietuviškai: melas palieka melu, nors ir partijos pirmininko lūpose). Devenienė: atidaryti plačiai vartus naujoms grupėms į Vliką nėra tikslinga. Taip elgiantis, naujieji gali sudaryti net daugumą (tegyvuoja demokratija tol, kol ji mums duoda valdžią). Lūšys: Dauguma grupių pasižymi idėjų pastovumu ir jų žmonės ir dabar vienodai tebegalvoja tiek krašte, tiek tremtyje. (O saneta simplicitas!, lietuviškai — palaiminti dvasios neturtėliai). Kas po šių vilkinių grupių atsakingų pareigūnų atsakingų pareiškimų belieka galvoti apie jiems patikėto vilkinio ligonio ateitį? Tik palinkėti: medices, curate vos ipsos.
Todėl nenuostabu, kad pirmojo pasitarimo svarbiausios išvados: Vliko grupė palaiko savo susitarimus dėl Vliko kilmės ir funkcijų. Lyg kas abejotų, kad Vlikas buvo 1943 m. Lietuvoje sudarytas! Klausimas tik, kokio poveikio turi Vilkui jo dešimtmetis tremtyje. Apie tai vilkiniai gydytojai nesiteikė nė žodeliu užsiminti. Visi žinom, kad Vliko funkcija — Lietuvos laisvinimo darbas. Ar kas tuo abejoja? Klausimas tik, kodėl tos funkcijos vykdymas netoks, koks turėtų ir galėtų būti, kaip tą vykdymą pataisyti. Dėkui Dievuliui, Vliko negalios ir jų sanacijos reikalavimas šiandien jau nėra tik frontininkų “prasimanymas”, šiandien jau pilna burna apie tai prabilo ir Bielinis, Brakas, Kaminskas, Rastenis, Sidzikauskas, siūlydami komisiją Vliko veiklos programai paruošti. Ir Lūšys pripažįsta Vliko grįčią padūmavus, ir Trimakas pasigenda naujų veidų Vlike. Todėl ir vasario 27 d. pasitarimo išvadoje sudarytoji “komisija problemoms formuluoti ir numatyti būdams joms spręsti” (Blazas, Brakas, Rastenis, Trimakas, Vainauskas) kaikam galėjo pažadinti kaikurių iliuzijų. Nors tai ir priminė dirbtinį ligonio maitinimą, bei jei taip vilkiniai gydytojai nusprendė, matyt, taip reikėjo. Tačiau kas pasirodė?
Nors komisija savo uždavinį turėjo per mėnesį atlikti, jis ir šiandien neatliktas. Nes jei komisijos pateiktą apie 20 temų sąrašą iš bėdos ir galima laikyti atsakymu į komisijai duoto uždavinio pirmąją dalį, — problemas formuluoti, —tai komisija visai nepateikė būdų joms spręsti. Pasiūlyti siekt konsolidacijos, siekt bendradarbiavimo su diplomatais, siekt suderinti reprezentavimą, budėt, kad nebūtų pripažinta okupacija, kad Lietuvos laisvinimas būtų įtrauktas į laisvojo pasaulio programą, skatint diplomatinių misijų atstatymą, teikt išeiviją laisvinimo darbui, traukt jaunimą į laisvinimo ir lietuvybės išlaikymo darbą, informuotis apie padėtį krašte, nustatyt siektinas sienas, siekt santykių aiškinimo su kaimynais ir tt., ir tt., ir tt., — yra labai lengva. Tam ir tarpgrupinės komisijos nereikia Tad ir keliasdešimt temų sąrašas — joks sprendimas. Tačiau toks sąrašas be nurodymo, kada, kas, ką ir kaip turi atlikti, teliudija arba sąmoningą vengimą duotąjį uždavinį spręsti, arba nesugebėjimą su juo tinkamai susidoroti.
Tikrai, jeigu vasario 27 d. vilkinių grupių komisija būtų savo uždavinį visais atžvilgiais išsprendusi, ir gegužės mėn. veiksnių konferencija, nors ir improvizuota, būtų buvusi, nepalyginti, vaisingesnė, nes vlikinių grupių atsakingų pareigūnų prieitos išvados tebūtų reikėję konferencijai patvirtinti, suteikiant joms bendrą visų veiksnių pagrindą. Aiman, Vilkinės grupės nepasirodė kūrybingesnės nei jų emanacija. Iš to peršasi ir platesnė išvada: ir tautinėje ir tarptautinėje plotmėje gyvename politinės asmenybės krizę. G. Gd.
