Jonas Valenta
Dar niekada nebuvo taip neramu Sūduvos kaime kaip 1949 metais . Dauguma derlingose žemėse įsikūrusių Suvalkijos ūkių buvo konfiskuoti, jų savininkai suimti, ištremti ar pabėgę iš gimtinės. Ten, kur nuo seno gyveno gausios šeimos, buvo tuščia: sūnūs kovojo, ar jau buvo žuvę, dukterys dėl ryšių su partizanais – kalėjimuose ar ištremtos, seni tėvai, neretai ir maži vaikai, išsigelbėję nu trėmimo, klajojo ieškodami gerų žmonių, nebijančių juos priglausti.
Dažną vakarą tai vienoje, tai kitoje vietoje pasigirsdavo kulkosvaidžio kalenimas. Išlikusiose sodybose – krata po kratos, emgiebistai smaigais badė aslą, ardė krosnis, vertė šieno prėslus... Tai vis dažniausia pasėka išdavysčių. Pagrindinė rėmėjų grandis sunaikinta., o už partizanų išdavimą buvo siūlomi dideli pinigai, sugundę ne vieną tapti parsidavėliu, išdaviku.
Didžiules netektis patyrė ir Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinė. Per 1949 –ius metus du rinktinės vadai žuvo: Juozas Baltrušaitis – Tigras ir Jonas Valenta – Čemponas, trečias – Pranas Kleiza – Rytis (Rytys) apgaulės būdu įviliotas į pasalą buvo suimtas ir po baisiausių kankinimų ir tardymų 1951 01 26 sušaudytas.
Jonas Valenta gimė 1917 m. lapkričio 30 d. Marijampolės aps. Marijampolės vls. Trakiškių k. Jono Valentos ir Julijos Žilinskaitės-Valentienės šeimoje. Kartu augo trys broliai ir keturios seserys.
J. Valenta baigė Marijampolės amatų mokyklą, kurioje įgijo staliaus specialybę. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Kartu lankė karininkų kursus. Baigus tarnybą jam suteiktas puskarininkio laipsnis.
Prasidėjus pirmajai bolševikinei okupacijai kartu su broliu Juozu buvo suimtas ir išvežtas į Raudonosios armijos dalinį Rokiškyje. Iš jo abu su broliu sugebėjo pabėgti. 1944 m. vasario mėnesį kartu su kitais broliais tapo gen. P. Plechavičiaus vadovaujamos Lietuvos vietinės rinktinės kariais.
Prasidėjus antrajai bolševikinei okupacijai pradėjo slapstytis. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Vadovavo partizanų grupei.
Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio būrininkas. 1947 m. pavasarį paskirtas Geležinio Vilko rinktinės Rikiuotės skyriaus vadu. 1948 m. pavasarį – rinktinės Ūkio skyriaus viršininku. 1949 m. pavasarį perkeltas į Vytauto rinktinę Žvalgybos skyriaus viršininku. 1949 m. rugsėjo 20 d. žuvus Geležinio Vilko rinktinės vadui Juozui Baltrušaičiui-Tigrui, grąžintas atgal ir paskirtas Geležinio Vilko rinktinės vadu.
Partizanų rėmėjams Vilkams sutikus, Prienų aps. Šilavoto vls. Prankiškės vienkiemyje. Įsirengė laikiną rinktinės štabo bunkerį. Jame tą nelemtą lapkričio 13 d. vakarą, išleidęs bendražygius Praną Kleizą-Rytį, Kazį Urbanavičių-Žaibą ir Stasį Marčiulyną-Lapiną, pasiliko tvarkyti dokumentus.
Lapkričio 14-osios rytą Vilkų sodybą apsupo MGB karinė grupė. Kareiviai, suvirtę į trobą, iškart pradėjo lupti koridoriaus grindis. Jonas supratęs, kad bunkeris išduotas, sunaikinęs štabo dokumentus – nusišovė. Lavonas niekintas Veiverių miestelyje, vėliau užkastas nuo karo likusiuose apkasuose. Ten užkasta daug partizanų palaikų. Vieta sutvarkyta, įrengta „Skausmo kalnelis“
Čempiono žuvimo vietoje 2006m. pastatytas LGGRTC Atminimo žymuo. Pašventintas 2017metais
Nuotraukos: Valenta Jonas - Čempionas, Atminimo žymenį, po 11 metų nuo pastatymo, žuvimo vietoje Vilkų sodyboje šventina kariuomenės kapelionas E. Baniulis.
Aldona Vilutienė
